Paroda apie Butrimonių žydų bendruomenę ir tragišką jos likimą Antrojo pasaulinio karo metais parengta Rivos Lozanski-Bogomolnajos (1920-2002) surinktų fotografijų pagrindu. Ši moteris, viena iš 15 butrimoniškių išvengusi mirties visuotinio žydų naikinimo metais (1930 m. duomenimis Butrimonyse gyveno 887 žydai. 1941 rugsėjo 9 dieną Butrimonyse buvo sušaudyta 740 žydų. Tą dieną buvo sunaikintos Butrimonių, Stakliškių ir Punios žydų bendruomenės.), pašventė savo gyvenimą aukų atminimui įamžinti. 

Pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui Riva vaikščiojo po miestelį, užeidama į kiekvienus nužudytųjų žydų namus, rinko niekam nebereikalingas asmenines nuotraukas ir išlikusius daiktus. Vieni ten apsigyvenę žmonės juos tiesiog atiduodavo, kiti -prašydavo išpirkos ar iškeisdavo į butelį degtinės. Riva surinko daugiau nei 500 fotografijų kolekciją, kurią daug metų identifikavo ir sistemino, siekdama atskleisti Butrimonių žydų likimą visam pasauliui. Kiekviena fotografija atspindėjo gyvenimo istoriją, užrašytą ir išlikusią Rivos sąsiuvinyje. Iš nuotraukų, tarsi iš sudaužytų stikliukų, ji vėl sudėliojo mozaiką – Butrimonių miestelio žydų gyvenimą, kuris buvo aprašytas Rivos knygose, išleistose rusų ir anglų kalbomis Izraelyje ir Didžiojoje Britanijoje.

Parodą sudaro 12 stendų, kuriuose pasakojama Butrimonių žydų istorija – ikikarinis žmonių gyvenimas bei veikla, karo metų žiaurumai, ir tuo laiku parodytas kai kurių žmonių gailestingumas. Stenduose įamžintos daugelio butrimoniškių žydų nuotraukos. Ekspoziciją papildo autentiški tarpukario daiktai: dalis jų priklausė Rivai Lozanski-Bogomolnajai ir Butrimonyse gyvenusiems žydams. 

Šią parodą papildo lietuvių ir anglų kalbomis išleistas katalogas „Jeigu užmirščiau aš...“, kuriame pateikta istorinė medžiaga praplečia ekspozicijoje pateikiamą informaciją. 

Parodos ,,Jeigu užmirščiau aš...“ techniniai duomenys