2016 m. pabaigoje Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus pasirašė istorinę meno kūrinių dovanojimo sutartį su Bostone gyvenančiu dailininku Samueliu Baku (g. 1933 m. Vilniuje) ir jį atstovaujančia Puckerio galerija. Muziejui bus padovanoti 37 itin vertingi meno kūriniai, atspindintys S. Bako kūrybinę raidą, neišvengiamai susijusią su asmenine istorija, paženklinta Antrojo pasaulinio karo. Kolekcija taps pagrindine Samuelio Bako muziejaus, kuris duris atvers jau šių metų lapkritį, ašimi.

Samuelio Bako muziejus įsikurs Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centro patalpose. Naugarduko g. 10 išsidėsčiusiame pastato korpuse suprojektuota dviejų aukštų (pirmojo ir cokolinio) erdvė bus skirta išimtinai S. Bako kūrybai ir su ja susijusiai edukacijai. S. Bako darbai bus eksponuojami dviejose erdviose salėse pirmajame aukšte, o cokoliniame veiks edukacinis centras. 2017 m. lapkritį bus atidaryta pirmoji eskpozicinė erdvė, kurioje bus galima pamatyti 37 dailininko kūrinius, aprėpiančius XX a. I pusę – XXI a. pirmąjį dešimtmetį.

Kolekcijos pagrindą sudaro tapybos darbai, taip pat yra keletas litografijų, koliažų, piešinių tušu ar kreidelėmis. 37 kūriniai muziejų pasiekė dar 2011 m., kai buvo atidaryta 3 mėnesius eksponuota paroda „Samuelis Bakas. Gyvenimo stotys“, sulaukusi didelio visuomenės susidomėjimo. Tai buvo vienas iš Holokausto aukų atminties Lietuvoje metų (2011) renginių. Parodą globojo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Amerikos centras Vilniuje. Pagal 2011 m. sutartį su S. Baką atstovaujančia Puckerio galerija kūriniai muziejui buvo perleisti ilgalaikės nuomos pagrindu. Vadovaujantis trišale 2016 m. sutartimi su Samueliu Baku ir Puckerio galerija, atidarius pirmąją ekspozicinę Samuelio Bako muziejaus erdvę, Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui bus padovanoti 37 meno kūriniai, o dar 88 kūriniai, suteiksiantys galimybę muziejui keisti ir atnaujinti ekspozicijas, bus atsiųsti įrengus antrąją erdvę.

Verta pažymėti, kad Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus kolekcijose be šių ilgalaikės nuomos pagrindu perleistų darbų yra saugoma daugiau nei šešiasdešimt S. Bako kūrinių, tarp kurių – eskizų albumai, litografijos ir itin vertingi pirmieji piešiniai, sukurti dar Vilniaus gete 1942-1943 m. piešiant ant tuščių senovinės Vilniaus žydų bendruomenės kronikos (Pinko) puslapių.

Nacistinės Vokietijos okupacijos metais S. Bakui teko gyventi gete, HPK darbo stovykloje, slapstytis vienuolyne Vilniuje. Nuo 1945 m. jis gyveno perkeltųjų asmenų stovykloje Vokietijoje, 1948 m. emigravo į Izraelį, vėliau gyveno Prancūzijoje, Italijoje, Šveicarijoje. 1993 m. dailininkas įsikūrė Vestone, esančiame JAV Masačusetso valstijoje.

S. Bako giliaprasmį meninį palikimą verta pristatyti ir iš istorinės-antropologinės perspektyvos. Per vieno žmogaus asmeninius potyrius galima papasakoti ir Lietuvos teritorijoje gyvenusių žydų dalią: įkalinimą gete, mirtį ar stebuklingą išsigelbėjimą, namų ir savęs įprasminimo paieškas tarptautinėje erdvėje, kūrybą, kurioje niekaip neišsivaduojama iš potrauminio sindromo. Visų kūrinių potekstėje keliamas tas pats Holokausto beprasmiškumo klausimas: svarbiausia S. Bako kūrybos detale lieka neapčiuopiama metafizinių, giliųjų žmoniją jaudinančių klausimų erdvė.

2011 m. parodos „Samuelis Bakas. Gyvenimo stotys“ atidaryme buvo perskaitytas S. Bako sveikinimas: „Paveikslai kyla iš mano vaizduotės gelmių, o jų kūrybos procesas nuolat kinta ir apima nesiliaujančias prasmės ir formos paieškas. Juose nenumaldomai išryškėja pasaulio prigimtis, mūsų žmogiškosios būsenos trapumas, siekis „atitaisyti“ tai, kas padaryta. Tai, kad šie paveikslai yra Vilniuje, yra mano dėkingumo išraiška tiems nepaprastiems mano gyvenimo didvyriams – Juozui Stakauskui, Marijai Mikulskai, Vladui Žemaičiui, tiems teisuoliams krikščionims, kurie siaubo ir naikinimo laikais rizikavo savo gyvybe, kad išsaugotų manąją. Savo meną skiriu visiems geriems žmonėms, kurie kovoja su rasizmu ir netolerancija. Tiems, kurie bando išrauti su šaknimis tą nenusakomą blogį, kurį mes, žmonės, gebame daryti savo broliams ir seserims“. S. Bako išgelbėjimo istorija yra pasakojama muziejaus Tolerancijos centre veikiančioje parodoje „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“.

Samuelio Bako muziejaus edukacinėje erdvėje su dalininko kūryba supažindins ir specialūs tiek į vaikus, tiek į suaugusiuosius orientuoti edukaciniai užsiėmimai, bus organizuojami dailininko kūrybos ir joje aptinkamų simbolių aptarimai, diskusijos.

Daugiau apie S. Bako parodą „Samuelis Bakas. Gyvenimo stotys“ skaitykite I. Šadzevičienės straipsnyje „Samuelis Bakas: išvarymas iš rojaus“.

Kviečiame finansiškai paremti Samuelio Bako muziejaus įrengimą. Daugiau informacijos mielai suteiks Tolerancijos centro vadovė, Samuelio Bako ekspozicijos kuratorė Ieva Šadzevičienė, tel. (8-5) 262 9666, el. p. ieva.sadzeviciene@jmuseum.lt.

Informacija apie paramos gavėją:
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
Įstaigos kodas: 190757374
Adresas: Naugarduko g. 10/2, Vilnius, LT-01309
Atsiskaitomosios sąskaitos numeris: LT 417044060001122232, AB SEB bankas
Mokėjimo paskirtyje prašytume nurodyti, kad tai Samuelio Bako muziejui skiriama parama.