Aut. nežinomas, Panerių bunkeris,
piešinio fotografija, XX a. 5 deš. antra pusė, fotopopierius, 10,6 x 15,0,
nuotrauka iš pokario žydų muziejaus. VŽM 8227/7

Piešinio fotografijoje vaizduojama viena iš Paneriuose esančių duobių, kurioje Antrojo pasaulinio karo metais buvo įkalinta 80 asmenų. Daugumą jų sudarė Vilniaus geto žydai ir sovietiniai karo belaisviai. Pagrindinė brigados paskirtis – kūnų deginimas Paneriuose, siekiant sunaikinti nusikaltimų pėdsakus.

Tai vienas iš nedaugelio atvaizdų, atskleidžiančių galimą objektų išsidėstymą Paneriuose 1943-1944 m. Be ikonografinių duomenų vienas pagrindinių šaltinių, pagal kurį galima atkurti šios įkalinimo vietos istoriją, yra iš Panerių 1944 m. balandžio 15 d. pabėgusių asmenų liudijimai. Pasak jų, į maždaug 4 m. duobę reikėdavo nusileisti vienomis iš 3 kopėčių: dvejos buvo skirtos ten dirbusiems brigados nariams, o dar vienomis naudojosi tik vokiečiai. Duobės sienos buvo išcementuotos, o dalis jos viršaus (maždaug du trečdaliai) apdengta stogu. Duobėje buvo įrengtas sandėliukas, patalpos miegui ir virtuvė. Joje atskirai gyveno 4 moterys, kurios ruošė maistą. Atvaizde esantys įrašai jidiš kalba įvardina skirtingas Panerių bunkerio (דער בונקער אויף פּאָנאר jid. der bunker af Ponar) dalis, kaip kad aplink esantį minų lauką (מינען פֿעלד jid. minen feld) ir kt.

Viena pagrindinių piešinio detalių – po siena ir spygliuotos vielos aptvėrimais iškastas tunelis (דער קאנאל jid. der kanal), vienas iš pastaruoju metu Panerių masinių žudynių vietoje vykdytų tyrimų objektų. Daugiau nei 30 m. ilgio tunelio įrengimas užtruko du su puse mėnesio. 1944 m. balandžio 15 d. maždaug 20 asmenų pavyko tuneliu pabėgti, tačiau sovietinius partizanus pasiekė tik 11.

Parengė VVGŽM Panerių memorialo muziejininkas Mantas Šikšnianas
© atvaizdas iš VVGŽM fondų