Prie stalo – trys Volpertų ir Gurvičių šeimõs kartos.Nuotrauka daryta 1933 metais šeimos name Telšiuose. Nė vienas iš jų dar nenumanė, kokį kančios kelią teks nueiti po aštuonerių metų. Pažvelkime į šią nuotrauką jauniausiojo šios giminės nario Jakovo Gurvičiaus akimis.

Man šešeri metai. Kairėje ant savo mamos Rozos Gurvičienės kelių sėdžiu aš, Jakovas Gurvičius. Šalia – mano tėvas Chaimas Gurvičius. Mano tėvai Telšiuose buvo žinomi ir gerbiami žmonės.

Mano mama Roza Volpert gimė Telšiuose 1892 metais, o tėvas Chaimas Gurvičius – 1889 metais Lydoje. 1912-aisiais jis atvyko į Telšius ir atidarė parduotuvę. Ten susipažino su mano motina ir 1914 metais susituokė.

Šalia mano tėvo sėdi jaunėlė mano mamõs sesuo Sonia Volpert. 1935 metais ji ištekėjo už mažeikiškio Davido Deletickio, ir jie apsigyveno Kaune.

Toliau sėdi visų mūsų mylima ir gerbiama senelė Alida Blium-Volpert. Ji gimė Rygoje, baigė Jelgavos gimnaziją ir mokytojų seminariją. 1890 metais ištekėjo už telšiškio Jakovo Volperto, kuris valdė dar mano prosenelio Geršono Volperto 1840 metais atidarytą parduotuvę. Per 1908 metų didįjį Telšių gaisrą sudegė ir trys mano senelio namai ir parduotuvė. 1915 metais Jakovas Volpertas Telšių centre savo šeimai vėl pastatė namą su parduotuve. Deja, senelis Jakovas Volpertas tais pačiais metais mirė. Parduotuvei ėmė vadovauti močiutė Alida Volpert. Mūsų pirkėjai buvo visi Telšių ir jų apylinkių gyventojai. Tai buvo viena iš didžiausių Žemaitijoje parduotuvių.

Už Alidos Volpert peties stovi mano sesuo Rūta. Ji gimė 1921 metais. Per karą slapta susituokė su telšiškiu Pranu Laucevičiumi, kuris troško ją išgelbėti. 1942 metais lapkritį jiems gimė sūnus Telesforas. Sūnų Pranas atidavė globoti į Telšius savo motinai ir seseriai.

Šalia senelės Alidos sėdi jos brolio, garsaus psichiatro Karlo Bliumo žmona Jeta Blium. Ji tada buvo atvykusi pas mus į svečius iš Nicos. Prieškariu Bliumų šeima iš Nicos emigravo į JAV.

Jetos dešinėje sėdi mano mamõs brolio Geršono Volperto žmona Chaja Blataitė-Volpertienė. Ant dėdės Geršono kelių sėdi jų dukra ir mano pusseserė Hinda.

1940-aisiais prasidėjo lemtingi pokyčiai šios šeimos gyvenime. Birželio 15-ąją Sovietų Sąjungai aneksavus Lietuvą, naujoji sovietų valdžia nacionalizavo Gurvičių ir Volpertų namą ir parduotuvę.1941 metais birželio 14-ąją Geršonas Volpertas su žmona ir dviem dukromis buvo ištremti į Sibirą. Paradoksalu, bet tremtis juos išgelbėjo nuo mirties.

O keturi šios giminės nariai Holokausto metais buvo nužudyti:

Chaimas Gurvičius sušaudytas 1941 liepos 15-ąją Rainiuose;

Alida Volpert buvo suimta Šiauliuose per Vaikų akciją 1943 m. lapkričio 5 d. su žydų vaikais, išvežta ir nužudyta Aušvice.

Rūta Gurvičiūtė su savo vyru Pranu Laucevičiumi nužudyti Telšių rajone, Kairiškių kaime 1944 m. spalio 5 d.

Sonia Volpert-Deletickienė su vyru Davidu Deletickiu iš Kauno geto buvo išvežti į Klogos koncentracijos stovyklą Estijoje, ten ir žuvo.

Jakovas Gurvičius ir jo motina Roza Gurvičienė nacių okupacijos metais slapstėsi Telšiuose ir Telšių krašte. Slapstymosi epopėją Jakovas Gurvičius 2005 metais išsamiai aprašė prisiminimuose, kurie publikuojami IV knygoje „Gyvybę ir duoną nešančios rankos“.

Nuo 1972-ųjų Jakovas Gurvičius su žmona Zofija, trimis dukromis ir penkiais anūkais gyvena Izraelyje, o Jakovo anūkė Aistė gyvena Kaune.

Danutė Selčinskaja
Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo
skyriaus vedėja

Nuotrauka iš VVGŽM,
Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo
skyriaus archyvo