 |
 |
 |
|
Paulina Kaganaitė Joffienė, Aiziko;
g. 1898 m. Josvainiuose; gyv. Kaune. Tremtis 1941 m. – Svetlooziorskoje, Srostkur, Altajaus kr. – 1942 m. Jakutija; 1954 m. – Omskas. Paleista 1955 08 25. 1955 m. grįžo į Lietuvą. Mirė 1976 m.
|
Isakas Josifas Joffė, Faivušo, g. 1885 m., Gyveno Kaune. Turėjo maisto produktų fabriką ir statybų verslą. Prisidėjo prie Kauno medicinos klinikų statybų. 1939 m. tapo Kauno ugniagesių draugijos vicepirmininku. 1941 m. birželį suimtas ir su šeima ištremtas. Mirė Jakutijoje 1943 12 07
|
Anna Joffaitė Barkauskienė, g. 1937 m. Kaune. Tėvai – Paulina ir Isakas Joffės. Tremtis 1941 m. – Svetlooziorskoje, Srostkur, Altajaus kr. – 1942 m. Jakutija; 1954 m. – Omskas. Paleista 1955 08 25. 1955 m. grįžo į Lietuvą. Gyvena Kaune.
|
|
|
|
|
 |
 |
|
|
Paulina Kaganaitė – Maskvos aukštųjų moterų kursų studentė 1917–1918 m.
1926 m. tęsė medicinos studijas Leipcigo universitete, kur įgijo gydytojos pediatrės diplomą, o 1925 m. medicinos mokslų daktarės laipsnį.
|
Kauno žydų ligoninės darbuotojai 1926m. Paulina Kaganaitė – antroje eilėje antra iš kairės. |
|
|
|
|
|
|
|
|
 |
|
Gydytoja Paulina Kaganaitė privačiame kabinete. 1937 m. Kaunas. Kad gautų leidimą privačiai praktikai, ji turėjo išlaikyti 14 egzaminų ir 1929 m. gavo medicinos gydytojos laipsnį Vytauto Didžiojo universitete, kuris ilgą laiką nepripažino net ir prestižinių užsienio universitetų diplomų. 1937 m. Romoje Paulina atstovavo Lietuvai pasauliniame pediatrų kongrese.
|
Tremtinė Paulina Kaganaitė Joffienė, antroje eilėje antra iš dešinės, – Jakutsko ligoninės darbuotoja. XX a. 5 deš. Gydytojos profesija apsaugojo jos šeimą nuo tremties į Bychovo sritį prie Laptevų jūros, kur dalis Lietuvos tremtinių neatlaikę atšiaurių sąlygų ir ligų mirė jau pirmąją žiemą. Joffių šeima buvo išlaipinti Jakutske.
|
Paulina Kaganaitė Joffienė su Jakustko ligoninės bendradarbiais XX a. 6 deš. Tremty tapusi našle Paulina dirbo dviem etatais, kad išlaikytų šeimą – chroninio skyriaus vedėja ir infekcinio skyriaus gydytoja – ordinatore. Gelbėjo difterijos kamuojamus ligonius taikydama metodą, kuri tik viena mokėjo, todėl buvo kviečiama į darbą bet kuriuo paros laiku.
|
|
|
|
|
|
|
 |
|
|
Likimo ironija: tremtinei, „liaudies priešei“ įteiktas stalininis darbo didvyrės diplomas 1945 m.
|
Paulina Kaganaitė Jofienė, Jakustke su vietos bendruomene. XX a. 6 deš. Sunkai dirbdama ir gyvenama nepritekliuje Paulina iš paskutiniųjų stengėsi išlikti elegantiška moterimi, taip išsaugodama oraus gyvenimo prieškario Kaune prisiminimą.
|
Paulina Joffienė su dukra Ana prie tremty mirusio vyro ir tėčio Isako Joffės kapo Jakutske. 1955 m.
|
|
|
|
|
|
|
 |
 |
|
Paulina Kaganaitė Joffienė – grįžusi iš tremties į Lietuvą. XX a. 6 deš. Po neseniai praūžusios stalininės „ žydų daktarų – nuodytojų“ bylos, aukštos kvalifikacijos specialistė ilgai negalėjo rasti darbo Kaune.
|
Paulina Kaganaitė – Joffienė darbo metu Kauno III klinikinėje ligoninėje.
XX a. 6 deš. pab. |
|
|
|
|
|
 |
|
|
|
Nerūpestinga Annos Joffaitės vaikystė su mylima aukle. Kaunas, XX a. 4 deš. pab.
|
Vasaros pradžia ir nerūpestingos vaikystės pabaiga. Kaunas, 1941 m. birželis. |
|
|
|
|
|
 |
|
|
|
Tremtinė Anna Joffaitė – Jakutsko turguje. 1943 m. Paskutinė tėčio, mirusio tremty, daryta fotografija. Išaugtas paltukas – vienintelis palikimas iš nerūpestingos vaikystės ir prarastų gimtųjų namų Kaune.
|
Tremtinė Ana Joffaitė pradžios mokykloje, pirmoje eilėje trečia iš dešinės. Jakutskas. XX a. 5 deš. Pamokos visoms klasėms vyko vienoje erdvėje. Sąsiuvinius gamindavosi iš laikraščių. Iki pamokų pradžios vaikų užduotis – kasdien pristatyti šeimai duonos davinį pagal korteles, t. y., keltis 5 val. ryto, net kai šalčiai spausdavo iki -40–50 laipsnių, ir laukti eilėje duonos sunkvežimio. Pavėlavusiems duonos nebelikdavo. Dirbančiam žmogui skirdavo 400 g dienos porciją, nedirbančiam ir vaikui – 200 g. |
Ana Joffaitė su vietos jaunimu – stovi pirma iš kairės. Omskas. 1955 m. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ana Joffaitė Barkauskienė grįžusi iš tremties. Kaunas. XX a. 6 deš.
|
|
|
|
|
|
© Fotografijos iš asmeninio archyvo
|
|
