Laba diena ponios ir ponai, dėkoju jums, kad atvykote į parodos “Wergelando palikimas: Žydu gyvenimas ir kultūra Norvegijoje”. Man, kaip Norvegijos ambasadoriui, džiugu matyti, kad Valstybinio Vilniaus Goano žydų muziejaus ir Oslo žydų muziejus bendradarbiavo, pristatydami parodą Lietuvos žiūrovams Tolerancijos centre.

Istoriškai Norvegijos žydų bendruomenė nebuvo didelė, bet Norvegijos žydų, istorija turi būti pristatyta visų žydų istorijos kontekste, o ši paroda yra vienas iš įrankių tą padaryti. Oslo žydų muziejus direktorė jums plačiau papasakos apie parodą, o aš norėčiau paminėti keletą svarbių faktų: Kai 1814 m. Norvegija atsiskyrė nuo Danijos ir paskelbė savo konstituciją, tai buvo itin modernus ir liberalus dokumentas, išskyrus ten įrašytą vieną straipsnį. Antrajame tos konstitucijos straipsnyje buvo aiškiai parašyta, kad žydai negali būti įleidžiami į šalį, tai liūdnas faktas, ir ne vienintelis toks Europoje. Šis straipsnis sulaukė kontraversiškų vertinimų. Henrikas Wergelandas buvo tas asmuo, kuris nusprendė kovoti, kad šis straipsnis būtų panaikintas. Jį greičiausiai galėtume pavadinti didžiausiu Norvegijos poetu, o taip pat ir aktyviu visuomenės veikėju.

Wergelando pastangomis straipsnis buvo panaikintas 1851 metais, kai buvo leista žydams atvykti ir įsikurti Norvegijoje. Gaila, bet pats Wergelandas to jau negalėjo pamatyti, nes mirė 6 metus prieš tai, kai buvo pakeista konstitucija, būdamas 37 m. Šiandien norvegai vertina Wergelando palikimą: Tolerancijos ir supratingumo palikimą.

Norvegijoje žydų bendruomenė pasiekė savo klestėjimo metą, 1930 m., kai joje buvo 2100 žmonių. Dauguma jų, bijodami Antrojo pasaulinio karo pasekmių ir pogromų bėgo į Norvegiją. Nemaža dalis atvyko iš Vilniaus ir Kauno. Du žinomi Norvegijos žydai, kurie turi litvakiškas šaknis, tai Leon’as Boddas – jis buvo apdovanotas Lietuvos Sausio 13-tosios medaliu, už tai, kad padėjo lietuviams sunkiais 1990-1991 metais – ir Jo Benkowas, Norvegijos parlamento pirminkas.

Antrasis pasaulinis karas taip pat palietė ir Norvegijos žydus: 760 jų buvo deportuoti iš Norvegijos : tik 25 žmonėms pavyko išgyventi. Kitiems pavyko pabėgti, daugiausiai į Švediją. Po karo Norvegijoje liko apie 550 žydų. Dabar Norvegijoje gyvena apie 1500 žydų, ir jie yra viena iš penkių Norvegijos tautinių mažumų.

Nepaisant to, kad Wergelando įdiegtos religinės ir etninės Tolerancijos vertybės yra stiprios Norvegijoje, čia vis dar pasitaiko antisemitizmo išpuolių. Oslo žydų sinagoga keletą kartų buvo nuniokota vandalų. Tai dar viena iš priežasčių, kodėl Norvegijos žydų istorija turi būti perpasakota Europoje. Žydų istorija yra svarbi mums visiems. Paroda leidžia mums pažvelgti į tamsiąsias žydų istorijos dienas, o taip pat ir šviesias kasdieniško gyvenimo akimirkas.

Norėčiau padėkoti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centrui, kad muziejuje yra surengta ši paroda ir už mūsų savitarpio bendravimą. Man labai džiugu, kad atidaryme dalyvauja Oslo žydų muziejaus direktorė p.Sidsel Levin, galinti mus supažindinti su šios parodos tikslais, bei Norvegijos žydų istorija. Jei mes kalbame apie šeimą Norvegijoje, kuri asocijuojasi su kultūra Norvegijoje, tai yra Levin šeima.

Kaip mano padėka už šią parodą, norėčiau jums įteikti 2 knygos “Tolerancija ir Atjauta: Henrikas Wergelandas ir jo palikimas” kopijas. Ir norėčiau jums užduoti paskutinį klausimą, kurį uždavė mūsų Užsienio reikalų ministras: Ar tapome tolerantiškesni? Kaip mes galėtume praplėsti “viltis sienas”, kurias Wergelandas įvardino kaip esminę sąlygą žmonijos progresui.

Ačiū.