LDK žydų bendruomenė nuo seniausių laikų buvo savita ir skirtinga nei kitų šalių žydų bendruomenės. LDK žydai turėjo senas šaknis ir labai gilias religines tradicijas, Lietuvoje veikė garsios religinės mokyklos - ješyvos, iš Lietuvos kilo daug žymių, rabinų, kantorių, Talmudo žinovų. Lietuvoje žydų bendruomenė, palyginti su kitomis, buvo konservatyvesnė ir atsparesnė naujovėms. LDK kultūrinėje erdvėje iškilių vietinių religinių autoritetų ir socialinių sąlygų įtakoje susiformavo savita Lietuvos žydų pasaulėjauta, pasižymėjusi  religinio imperatyvo ir racionalaus mąstymo sinteze, savitas žydų mentaliteto tipas, dėl kurio Lietuvos žydai ilgainiui imti vadinti litvakais. Pats žymiausias religinis autoritetas, nulėmęs religinį - kultūrinį Lietuvos žydų bendruomenės savitumą, buvo XVIIIa. išminčius Vilniaus Gaonas.

Dažnai teigiama, kad  Vilniaus Gaonas pradėjo naują Mikros (Šventraščio), Mišnos ir Talmudo tyrinėjimų erą. Vilniaus Gaono kūrybinis palikimas - Mikros, Mišnos, Talmudo, Tikune Ha-zohar (Švytėjimo knyga), Tikunim Mi-zohar Chadaš (Naujoji  Švytėjimo knyga) komentarai - jau kelis šimtmečius studijuojami tarp kitų žymiausių žydų išminčių ir mąstytojų veikalų garsiausiose pasaulio ješyvose.

  Jau vaikystėje Elijahu išsiskyrė iš savo bendraamžių ypatingais gabumais. Būdamas šešerių Vilniaus Didžiojoje sinagogoje jis sakė pamokslą, kuriame atsiskleidė ypatingai tokiame amžiuje geras rabinistinės literatūros išmanymas. Skirtingai nei tuo metu buvo priimta, Elijahu nestudijavo ješyvoje ir labai anksti pradėjo savarankiškas Šventraščio bei Talmudo studijas. Kurį laiką (nuo septynerių  metų)  Elijahu studijavo vadovaujamas Kėdainių rabino Mozės Margalioto. Po pusmečio Elijahu grįžo į Vilnių ir tęsė savarankiškas studijas. Be Toros ir Talmudo studijų, Elijahu gilinosi į teorinę kabbalą ir dar neturėdamas trylikos metų užsiėmė praktine kabbala bandydamas sukurti Golemą. Šį Gaono gyvenimo momentą savo raštuose mini vienas žymiausių Gaono mokinių Chaimas iš Voložino, kuris po Gaono mirties įkūrė žymiąją Voložino ješyvą. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad kabbalos studijos dar labiau sustiprino ir taip anksti pasireiškusį Elijahu polinkį į uždarumą. Dvidešimtmetis Elijahu, palikęs žmoną ir vaikus, iškeliavo  klajoti po Lenkijos ir Vokietijos miestus bei miestelius. Apie šį jo gyvenimo laikotarpį išlikę daugybė legendų, pasakojančių apie Gaono šventumą ir universalias žinias, kuriomis jis stebinęs net europietiškus mokslininkus. Po penkerių metų klajonių, 1745m. Gaonas grįžo į Vilnių ir gyveno čia iki pat mirties - 1797m.

Ne tik Vilniaus Gaono kartos žmonės žavėjosi  nepaprasta jo erudicija bei daugelio pasaulietinių mokslų išmanymu. Gaono kūrybinis palikimas, kurį sudaro daugiau nei septyniasdešimt veikalų įvairiausiomis temomis - Šventraščio, Talmudo, mistinių kabbalos tekstų komentarai, hebrajų kalbos gramatika, ir ilgas sąrašas bendrųjų mokslų, tokių kaip geometrija, astronomija, medicina ir kt. -  ir šiandien tebekelia didelį susidomėjimą tiek tarp šiuolaikinių žydų religinių autoritetų, tiek ir tarp mokslininkų.

Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomon Zalmano autoritetas pasaulyje toks didelis, kad neatsirastų religingo praktikuojančio žydo, kuris nežinotų, kas yra "Vilna Gaon", "Elijah Gaon" arba Ha-GRA (akronimas nuo Ha Gaon Rabbi Eliyahu).