|
Ekslibrisininkas ir kolekcininkas Josifas Šapiro gimė 1921 m. Kaune. Jis buvo inžinierius, ilgą laiką dirbo Lietuvos poligrafijos įstaigose. Šapiro nebuvo profesionalus dailininkas, tačiau jis sukūrė kelis šimtus ekslibrisų, skirtų draugams ir artimiesiems, žymiems religiniams, politikos, mokslo, literatūros ir meno veikėjams, svarbioms Lietuvos Respublikos datoms ir pasauliniams istorijos įvykiams paminėti.
Visą ciklą, apie 20 įvairių ekslibrisų, Šapiro skyrė Vilniaus Gaonui (Elijahui ben Šlomo Zalmanui, 1720–1797) – iškiliausiam XVIII a. mąstytojui, pasaulinio garso Toros ir Talmudo žinovui, kurio vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę. Lietuvos žydų bendruomenei skirtame ekslibrise autorius Vilniaus Gaoną pavaizdavo Vilniaus Didžiosios sinagogos, kur, anot pasakojimų, jis pasakė pirmąjį pamokslą būdamas tik šešerių metų, bei jo mokymo žymiausių sekėjų – septynių garsių rabinų – fone. Šalia Vilniaus Gaono gulinti atversta knyga su plunksnakočiu – tai nuoroda į jo veikalus, garsiuosius Talmudo komentarus, parašytus nedideliame namelyje už Vilniaus, kurio langines jis laikydavo uždarytas net dieną ir studijuodavo žvakių šviesoje įmerkęs kojas į šaltą vandenį, kad neužmigtų. Šonuose šią kompoziciją Šapiro įrėmino dviem puošniomis Toromis, taip norėdamas pabrėžti Toros svarbą kiekvieno religingo žydo gyvenime. Ekslibriso viršuje dailininkas išdėliojo svarbiausius judaizmo simbolius: kylančios saulės spinduliai nutvieskia Dekalogo lenteles, tapusias ne tik žydų, bet ir visos Vakarų kultūros moralės ir žmonių elgesio pagrindu, menoras – tikėjimo simbolį, Talmudo knygas, Dovydo žvaigždes – žydų tautos tapatumo simbolį. Pozityvią ekslibriso skleidžiamą nuotaiką dar labiau sustiprina skraidantys balandžiai, simbolizuojantys meilę, viltį ir atgimimą.
|
