|
ONA BALIUTIENĖ
ADOLFAS BALIUTIS
JUOZAS BALUTIS
Šeinos ir Mendelio Bokšickių šeima prieškariu Alytuje buvo labai žinoma. Advokatas Mendelis Bokšickis daug metų buvo Alytaus miesto tarybos narys, lietuviškos Alytaus policijos ir savanorių ugniagesių brigados steigėjas. Už savo laimėjimus jis buvo gavęs kelis medalius.
Prasidėjus karui Šeina ir Mendelis Bokšickiai su sūnumi Saadia ir dukra Lile atsidūrė Vilniaus gete. Advokatas Mendelis Bokšickis buvo nužudytas 1941 metais. Šeina Bokšickienė nužudyta Paneriuose 1943 metais, likviduojant Vilniaus getą. Jų penkiolikametis sūnus Saadia – dabar garsus Izraelyje gyvenantis skulptorius Saadia Bahatas – perėjo visą Holokaustą (kalėjo net penkiose koncentracijos stovyklose) ir liko gyvas.
Bokšickių dukrą Lilę gelbėjo kelios lietuvių šeimos. Iš Vilniaus geto Lilė pabėgo prieš pat jo likvidaciją. Iš pradžių ji gyveno Vilniuje pas Kazį Janavičių (vėliau Jonaitį), ją globojo ir rašytojo Balio Sruogos žmona Vanda Sruogienė. Vanda Sruogienė gavo Lilei Bokšickaitei fiktyvų asmens dokumentą, ir Kazys Janavičius nuvežė merginą į Alytų pas savo motiną Vandą Janavičienę. V. Janavičienės namuose Lilė gyveno apie mėnesį, bet paskui ten pasidarė pavojinga, ir Janavičienės pažįstamas Juozas Balutis rado Lilei prieglobstį Veisiejų apylinkėse – mergaitę apsiėmė gelbėti jo brolis Adolfas Baliutis su savo žmona Ona. Pas Oną ir Adolfą Baliučius Lilė Bokšickaitė sulaukė karo pabaigos.
Visus savo gelbėtojus Lilė prisimena labai šiltai. Lilei Winterfeld (Bokšickaitė) prašant Juozas Balutis, Adolfas ir Ona Baliučiai, Kazys Janavičius (Jonaitis) ir Vanda Janavičienė 2014 metais pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais. Vanda Sruogienė apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
JONAS GREIČIUS
MARIJONA GREIČIUVIENĖ
 |
Sėdi (iš kairės): Teresė Greičiūtė, Marijona Greičiuvienė, Jonas Greičius; stovi: Rimantas ir Danutė Greičiai.
Irkutsko sritis, Bajandajaus rajonas, Chogoto gyvenvietė, 1953 |
Nacistinei Vokietijai okupavus Kauną, Sara ir Hiršas Kantoriai su vienerių metų sūnumi Bilu pateko į getą. Kantorių šeimos prieškario pažįstami surado moterį, kuri sutiko priimti jų sūnų Bilą. Užmigdytą berniuką iš geto išnešė Saros dukterėčia Batševa Brave.
Berniuko tėvai Hiršas ir Sara Kantoriai, atidavę sūnų globėjai, pabėgo iš geto ir iš pradžių slapstėsi skirtingos vietose, idant kurio nors žūties atveju, sūnus turtėtų nors vieną iš tėvų. Saros ir Hiršo pažįstami supažindino juos su Jonu Greičiumi, atvykusiu darbo reikalais į Kauną. Karo metais Jurbarko gimnazijos direktorius Jonas Greičius su savo žmona Marijona ir trimis vaikais Terese, Danute ir Rimantu gyveno Barkūnų kaime Jurbarko pakraštyje.
Iš Rimanto Greičiaus prisiminimų:
1944 metais pavasarį tėvas tarnybos reikalais buvo nuvykęs į Kauną, iš ten grįžo su nepažįstama moterimi, kurią mums liepė vadinti Sele. Mums, vaikams, buvo pasakyta, kad ji tarnaitė ir padės mamytei tvarkytis mūsų ūkelyje. Selė buvo darbšti, ji sukosi namuose, daugiausia virtuvėje. Iki šiol prisimenu jos gamintą pudingą – tai buvo nuostabus skanėstas, kokio daugiau niekada nebeteko ragauti. Aš jaučiau, kad ji mane pamilo (gal dėl to, kad Kaune pas kažką buvo palikusi sūnelį), nes ką nors skanesnio visada kyštelėdavo būtent man.
Tik vėliau iš tėvų sužinojau, kad žydę Selę tėvas parsivežė, norėdamas išgelbėti.
Tačiau pikta akis vis tiek pastebėjo Selę, o blogiausia – suprato, kad ji žydė. Kaip jos 1944 metų vasaros pabaigoje mūsų namuose ieškojo naciai su baltaraiščiais, aprašiau savo knygoje „Man nereikia likimo kito“.
Frontui artėjant, Greičių sodybos kieme apsistojo vokiečiai. Situacija tapo grėsminga ir Jonas Greičius pasikinkęs arklį išvežė savo šeimos narius, kartu ir Selę – Sarą Kantor į mišką. Miške jie išsikasė duobę, ir ten visi slapstėsi iki Raudonosios armijos atėjimo.
1945–1949 m. Jonas Greičius dirbo Pagėgių gimnazijos direktoriumi. Iš ten 1949 metais visa šeima buvo ištremta į Sibirą, o išgelbėtoji Sara Kantor su sūnumi išvyko iš Lietuvos, todėl tarpusavio ryšiai nutrūko. Remiantis Saros Kantor 1996 m. užrašytu interviu Jad Vašem 2014 m. pripažino Joną ir Marijoną Greičius Pasaulio Tautų Teisuoliais.
STASĖ JAGUTIENĖ ir JUZEFA PETRAUSKIENĖ
 |
| Iš kairės Ritutė Ilida Fridman, Audronė Jagutytė, Stasė Jagutienė Joniškis apie1947 m. |
Stasė Petrauskaitė-Jagutienė karo metais su savo motina Juzefa Petrauskiene gyveno Joniškio rajone, Kelmučių vienkiemyje. 1944-aisiais pavasarį Stasė parsivežė iš Kauno geto išneštą gydytojo J. Fridmano dukrą Ilidą. Mergytę pavadino Rita. Stasės dukra Audronė labai susidraugavo su Ritute. Dažnai Ritutę žiūrėdavo ir Stasės motina Juzefa Petrauskienė. Ji labai norėjo pakrikštyti mergytę, bet Stasė to neleido, ji pasakė: mes neturime teisės primesti ne savo vaikui savo tikėjimo ir tautybės.
Po Vaikų akcijos (1944 metais kovo 27 ir 28 dienomis) Stasė Jagutienė vėl nuvyko į Kauną, ir jai pavyko pranešti Ilidos mamai, kad jos dukra saugi. Stasė įkalbinėjo ir Ilidos motiną bėgti iš geto ir atvykti pas juos į kaimą, bet moteris nenorėjo sukelti didesnės rizikos slapstomai dukrai ir jos gelbėtojoms. Ji tik perdavė Stasei Jagutienei šeimos nuotraukas ir giminių adresus. Po karo Stasė rado Palestinoje Ritos Ilidos gimines ir pradėjo su jais susirašinėti. Bet tuo metu pas Petrauskus atvyko Šmuelis Peipertas, kuris dėjo visas pastangas ir aukojo savo lėšas, ieškodamas išgelbėtų žydų vaikų, kad juos įsivaikintų ir užaugintų Holokausto metais išlikusių gyvų žydų šeimos. Šmuelis Peipertas rado Ilidai bevaikę žydo siuvėjo šeimą Vilniuje. Mergaitės gelbėtojoms buvo sunku priimti sprendimą, nes jos labai mylėjo Ritutę, tačiau Stasė Jagutienė pasakė: „Mes neturime teisės į jos likimą.“ Vėliau gelbėtojos pakeitė gyvenamąją vietą, ir ryšiai su Ilidos įtėviais nutrūko. Tik po daugelio metų Stasė Jagutienė sužinojo, kad mergaitės įtėvis mirė, o jo žmona emigravo į Lenkiją. O Ilida buvo atiduota giminėms, gyvenantiems Izraelyje. Šmuelio Peiperto likimas susiklostė tragiškai: per vieną iš žygių, kai ieškojo žydų našlaičių, jis buvo nužudytas, žudikai taip ir liko nežinomi.
2013 metais Audronę Jagutytę-Andrijauskienę sukrėtė netikėta žinia: trys jų išgelbėtosios Ilidos sūnūs gyvena JAV, deja, Ilida Fridmanaitė-Katzman su vyru 1974-aisiais rugsėjo 8 dieną žuvo per savižudžio sprogdinimą lėktuve, skridusiame iš Tel Avivo į Niujorką.
Stasė Jagutienė Ir Juzefa Petrauskienė 2014 metais pripažintos Pasaulio Tautų Teisuolėmis.
ANASTAZIJA VASILIAUSKIENĖ
 |
Ilja Levis |
Anastazija Vasiliauskienė Kaunas, 1939 m.
|
|
1941 metais naciams okupavus Kauną Anastazija Vasiliauskienė pradėjo savo kovą dėl žmogaus, dėl jo gyvybės, nepaisydama tautybės ir įsitikinimų. Dažnai matydama į darbus varomus išsekusius žmones, pradėjo rinkti maistą ir stengdavosi jį perduoti alkstantiems žmonėms: karo belaisviams, ir Kauno geto žydams. Priešais Anastazijos langus Napoleono gatvėje dažnai dirbdavo Kauno geto kaliniai – taip ji susipažino su geto pasipriešinimo organizacijos nare Civa Kamajiene. Nesavanaudiškos moters ryžtas padėti žmonėms įkvėpė Kamajienei pasitikėjimą – taip jiedvi sutarė dėl Anastazijos buto panaudojimo pogrindžiui. A. Vasiliauskienė palaikė ryšius su bebaime žydų gelbėtoja gydytoja Elena Kutorgiene. Ši siųsdavo pas Anastaziją Vasiliauskienę persekiojamuosius, ir jie jos pastogėje gaudavo maisto ir nakvynę. Vieną dieną Civa Kamajienė pasakė Anastazijai, jog sklinda kalbos apie rengiamą Vaikų akciją, todėl reikia gelbėti geto vaikus. Kamajienė Vasiliauskienės paprašė išgelbėti trejų metų berniuką, kurio tėvai rengėsi išeiti pas partizanus. Anastazija prie geto tvoros paėmė užmigdytą Ilją Levį (Aliuką) ir, labai drebėdama dėl vaiko, panemune parsinešė jį namo, o po kelių dienų perdavė berniuką bevaikei Petkevičių šeimai. A. Vasiliauskienė padėjo gelbėti ir kitus geto vaikus, ji perduodavo juos patikimiems žmonėms. Artėjant frontui Anastazija Vasiliauskienė su šeima pasitraukė į Kulautuvą. Tuo metu ten gyvenusi Elena Kutorgienė paprašė priimti žydę „Jadzę“. Anastazija labai rizikavo, nes dalį namo buvo užėmę vokiečiai, bet apsiėmė padėti persekiojamai moteriai ir išgelbėjo „Jadzę“.
Draugų ir pažįstamų mylima kukli, nuoširdi, protinga moteris Anastazija Vasiliauskienė sunkią valandą visiems buvo patikimas ramstis.
2013 metais Anatazija Vasiliauskienė pripažinta Pasaulio Tautų Teisuole.
MATILDA ZUBRIENĖ
ANTANAS ZUBRYS
 |
| Matilda Zubrienė ir Antanas Zubrys |
 |
 |
|
Gydytoja Fruma Gurvičienė su dukra Eta (kairėje) ir dukterėčia Naomi (dešinėje)
|
Violeta Palčinskaitė su motina. Kaunas, 1943 m., spalio 10 d.
|
Matilda Zubrienė – 1940–1946 m. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės Moterų skyriaus vedėja, vėliau Kauno pirmųjų gimdymo namų vyriausioji gydytoja – ir jos vyras Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas Antanas Zubrys nedvejojo, kai gyvybiškai svarbios pagalbos prireikė nuožmiai persekiojamiems žmonėms.
Būdama įkalinta Kauno gete gydytoja Fruma Gurvičienė ne kartą sugebėjo ištrūkti iš už spygliuotos vielos aptvaro, pasiryžusi rasti žmonių, sutiksiančių gelbėti vaikus. Pergyvenusi 1944 m. kovo 27 ir 28 dienomis siaubingą Vaikų akciją Kauno gete, gydytoja F. Gurvičienė ryžosi ieškoti prieglobsčio penkiametei dukterėčiai Noemi ir savo dukroms: dvylikametei dukrai Etai ir šešiolikmetei Belai. Mažąją Noemi sutiko priimti gydytojos F. Gurvičienės bendramokslė gydytoja Marija Butkevičienė, vyresniąją dukrą – akių gydytoja Ona Landsbergienė, o dvylikametei Etai Fruma Gurvičienė rado prieglobstį gydytojos Matildos ir jos vyro Antano Zubrių namuose. Kai Fruma įspėjo, kad jos dukros juodbruvės ir jas lengva atpažinti, gydytoja Matilda Zubrienė atsakė: Argi jos kaltos, kad jų plaukai juodi?
Gydytojos Matildos Zubrienės dėka išvydo pasaulį Violeta Palčinskaitė, tapusi garsia, daugelio Lietuvos žmonių mylima, poete. Karo metais Violetos motina Sara Palčinskienė nėštumo metu labai sunkiai sirgo, jai buvo reikalinga skubi operacija. Sara Palčinskienė buvo slapta atgabenta į ligoninę, kurioje dirbo gydytoja Matilda Zubrienė. Gydytoja apsiėmė operuoti Sarą Palčinskienę, melsdama tik vieno – kad ligonė narkozės metu neprabiltų savo gimtąja kalba...Taip buvo išgelbėta motina ir jos naujagimė dukrytė Violeta. Sara Palčinskienė labai ilgai sirgo, gulėjo be sąmonės slaptavietėje, gydytoja Matilda Zubrienė ne sykį ją lankė, slaugė. Kai sunkiai susirgo S. Palčinskienės mažoji dukrelė, gydytoja Zubrienė atsinešė Violetą ją į savo namus, gydė ir slaugė, kol ši pasveiko.
Matilda ir Antanas Zubriai kiek galėdami padėjo ir kitiems, beviltiškoje padėtyje atsidūrusiems žmonėms: kurį laiką jų namuose buvo slapstomas ir mažametis Kauno advokato Goldbergo sūnus.
2014 m. Matilda ir Antanas Zubriai pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais Jad Vašem.
|
|
