„ŽYDŲ REFORMA” IR KETVERIŲ METŲ SEIMAS

© Miejska Biblioteka Publiczna w Radomiu

 

 

 

 

XVIII a. antrojoje pusėje Abiejų Tautų Respublikoje, siekiant išgelbėti grėsmėje atsidūrusią valstybę, buvo imtasi reformų. Pastebimi pokyčiai valstybės valdyme prasidėjo į sostą įžengus karaliui Stanislovui Poniatovskiui. Paskutiniais XVIII a. dešimtmečiais vykusias struktūrines reformas vainikavo Ketverių metų seimo nutarimai (1788–1792 m.). 

Nors 1791 m. Gegužės 3–iosios Konstitucijoje žydai neminimi, būtent Ketverių metų seimo veikimo metu viešajame Abiejų Tautų Respublikos diskurse radosi suvokimas apie gilesnės žydų integracijos svarbą, todėl buvo suburta atskira žydų padėtį valstybėje turėjusi pakeisti komisija. Komisija siūlė suteikti žydams vietos gyventojų teises, suvienodinti žydų ir kitų gyventojų mokestį bei bendruomenėse organizuoti lenkų kalbos mokymąsi. Nepaisant to, jog dėl stiprios miestiečių opozicijos ir vėliau sekusio valstybės žlugimo, ,,žydų  reformos” nebuvo priimtos – būtent Ketverių metų seimo laikotarpiu žydų bendruomenių atstovai pirmą kartą atstovavo savo interesus.