ŽYDŲ ĮSIKŪRIMAS LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS SOSTINĖJE |
← |
Frans Hogenberg, Vilniaus miesto panorama „VILNA LITVANIAE Metropolis“, 1581 m.
© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Nors egzistuoja nevienareikšmiškų nuomonių, jog Vilniuje žydai gyveno dar nuo kunigaikščio Gedimino laikų, tikėtina, kad žydai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje apsigyveno ganėtinai vėlai – XVI a. 1592 m. Vilniaus žydai kreipėsi į valdovą dėl krikščionių sunaikintos medinės sinagogos. Po vienerių metų Vilniaus žydams buvo suteikta pirmoji privilegija, leidusi gyventi, išpažinti tikėjimą, verstis verslais, bei galiausiai atstatyti sunaikintus maldos namus.
1633 m. Vilniaus bendruomenei buvo suteikta patikslinta privilegija, nustačiusi žydų kvartalo ribas, apėmusias Žydų, Mėsinių ir Šv. Mikalojaus gatves. Amžiams bėgant žydų gyvenamoji erdvė plėtėsi, o amžių eigoje Vilnius tapo Lietuvos žydų religine ir kultūrine sostine, vėliau praminta Šiaurės Jeruzale.
| ↑ | ← |
