ŽYDŲ BENDRUOMENIŲ BANKROTAS IR LIETUVOS ŽYDŲ TARYBOS PANAIKINIMAS

XVIII a. eigoje žydų bendruomenės atsidūrė finansiškai sunkioje padėtyje. Tai iš esmės nulėmė XVII a. vidurio ir XVIII a. pradžios karų metu augusi mokestinė našta, atgulusi ant žydų bendruomenių pečių ir paskandinusi jas skolose. Ištisos žydų bendruomenės skolinosi pinigus iš bažnyčios institucijų ir kilmingųjų luomo. Nemokios žydų bendruomenės tapo didžiule bėda, reformų keliu einančiai valstybei. Dėl šios priežasties, 1764 m. Abiejų Tautų Respublikos seimas panaikino Lietuvos žydų tarybos instituciją, o žydų apmokestinimu ir skolų surinkimu turėjo rūpintis naujai įkurta Iždo komisija. 1764–1765 m. atlikus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų surašymą, buvo nustatyta, jog LDK gyvena apie 160 tūkst. žydų (vyresnių nei vieneri metai), o Iždo komisija nustatė naują pagalvės mokesčio dydį, siekusį 2 auksinus.