Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus įteikimo ceremonija |
← |
Publikuota: 2019-09-20
ŽŪVANČIŲJŲ GELBĖJIMO KRYŽIAUS ĮTEIKIMO CEREMONIJA
ŽYDŲ GELBĖTOJŲ DRĄSA – ŽMOGIŠKOJO KILNUMO PAVYZDYS
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanota Marija Bukauskienė
Penktadienis, rugsėjo 20 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo mirtino pavojaus.
Valstybės apdovanojimai Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga skirti 38 žydų gelbėtojams. Daugumos jų jau nėra tarp gyvųjų, todėl apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo Teisuolių vaikai, anūkai ir proanūkiai, kiti šeimų nariai.
„Susirinkome pagerbti žmones, kurių drąsa, gailestingumas ir gebėjimas išsaugoti didžiąsias vertybes skaudžių XX amžiaus įvykių akivaizdoje visiems mums tapo kilnumo pavyzdžiu. Tegul ano meto didvyrių ryžtas dalintis likimu ir duonos rieke su persekiojama žydų tauta įkvepia mus kurti tokią Lietuvą, kurioje būtų gera ir saugu“, – teigė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, jog šiandien Lietuvos žydų bendruomenė yra aktyvi ir gyvybinga, giliai įleidusi šaknis mūsų visuomenėje ir nusipelniusi visų mūsų didžiausios pagarbos.
Šiemet Lietuvoje minimos 78-osios Holokausto metinės, o rugsėjo 23 dieną sueina lygiai 76 metai, kaip buvo sunaikintas Vilniaus getas. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta 195 000 žydų.
Prezidentas valstybės vardu padėkojo didvyriams, paragino visada branginti atmintį apie Teisuolius ir saugoti jų paliktą šviesą.
Prezidento spaudos tarnyba
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikia Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimus žydų gelbėtojams:
Savo ir tėvelių Izabelės ir Prano Bagdonavičių apdovanojimus priima Marija Bukauskienė bei Bagdonavičių duktė Dalija Cvilikienė
-apdovanojimą-priima-duktė-Violeta-Žiūrienė.jpg)
Genovaitės Barniškienės (Stanaitytės) apdovanojimą priima duktė Violeta Žiūrienė
Martyno Bedaukio apdovanojimą priima įdukra Zita Pelagija Butaitė
Antano Bendoriaus apdovanojimą priima anūkas Andris Vizbaras
Petro ir Antaninos Bliūdžių apdovanojimus priima sūnus Rimgaudas Petras Bliūdžius su artimaisiais
Zofijos ir Vlado Boguslauskių apdovanojimus priima anūkė Rasa Stankūnienė
Aksentijaus, Matrionos ir Fiodoro Burlakovų apdovanojimus priima sūnus ir anūkas Fiodoras Burlakovas
Povilo Butkevičiaus apdovanojimus priima našlė Ona Agota Butkevičienė ir sūnūs Gintaras ir Vidmantas Butkevičiai
Zigmo ir Sabinos Emartų apdovanojimus priima dukra Liusia Rušinienė ir anūkė Vilija Sasnauskienė
Ritos Giniotienės ir Alvinos Mucininkienės apdovanojimus priima duktė ir anūkė Daina Toliautienė su artimaisiais
Marės Goberienės apdovanojimą priima anūkas Edividas Praleika su artimaisiais. Iš kairės – Antano Bendoriaus dukra Ramunė
Petro Goberio apdovanojimą priima anūkas Gintautas Stankevičius
Lionės Jankauskienės apdovanojimas įteikiamas dukrai Irmai Baidokienei ir sūnui Virginijui Jankauskui
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanota Bronislava Birutė Jereminienė (Straupytė)
Jono Juknelevičiaus apdovanojimą priima sūnus Romualdas Juknelevičius
Konstantino ir Stasės Kaniavų apdovanojimus priima sūnus Antanas Kaniava, dukterys Danutė Narinkevičienė ir Regina Norgėlienė
Jono ir Marės Krasnickų apdovanojimus priima anūkas Jurgis Krasnickas
Antonio ir Marijos Kruminis-Lozowski apdovanojimus priima anūkas Marek Kruminis-Lozowski su artimaisiais
Jono ir Marcelės Labanauskų apdovanojimus priima dukra Teodora Sukarevičienė
Livijos Prazauskienės apdovanojimą priima dukra Vida Jakovleva su artimaisiais
Jadvygos ir Zigmo Stanevičių apdovanojimus priima anūkas Kazimieras Stanevičius
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasidžiaugė prezidento kalboje išsakyta mintimi, kad Žydų bendruomenė Lietuvai yra svarbi ir reikalinga, tai integrali mūsų visuomenės dalis, kuri, anot pirmininkės, nors šiuo metu ir susidurianti su įvairiais išbandymais tiek iš vidaus, tiek iš išorės, išlieka stipri ir atvira.
Ji išreiškė padėką visiems žydų gelbėtojams, įskaitant ir savo šeimos gelbėtojus, nepabijojusiems aukoti savo ir savo šeimos gyvybių, gelbėjant kartais netgi visai nepažįstamus žmones. Gerumas ir tarpusavio supratimas leidžia mums kurti bendruomenes ir tęsti ryšius tarp žmonių, kaip teigė Faina Kukliansky, pasitelkdama aliuziją į Antuano de Sent Egziuperi „Mažąjį princą“, auginti rožes ir rauti dar nespėjusius išsišakoti baobabus, skaldančius mūsų planetą.
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorės Kamilės Rupeikaitės kalba
Jūsų Ekscelencija, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke,
gerbiami svečiai, brangūs gelbėtojai ir jų artimieji, mieli kolegos,
Kaip ir kasmet, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos išvakarėse pagerbiame žydų gelbėtojus. Šiame procese labai svarbus gelbėtojų artimųjų indėlis ir bendradarbiavimas, dalijimasis prisiminimais apie savo tėvų ir senelių pagalbą žydams nacių okupacijos metais. Muziejaus vardu dėkoju visų šiandien apdovanojamų gelbėtojų artimiesiems, o ypač ponui Andriui Vizbarui, ponui Marekui Kruminiui-Lozowski.
Istorija turi veidus ir vardus. Holokausto aukos buvo mūsų piliečiai žydai, kurie puoselėjo savo svajones ir talentus, kūrė Lietuvą ir savo ateitį joje. Sistemingas naikinimas neprasidėjo savaime. Pirmiausia pasitelkta propaganda, įvykdyta žydų izoliacija, nusavintas turtas… Jeigu nutariame, kad už tokius veiksmus atsakingi asmenys verti viešos pagarbos ženklų, esame radikalaus nacionalizmo pavojuje, toli nuo brandžios visuomenės bruožų, nuo objektyvaus istorijos vertinimo. Galbūt tam ir nepritariame, tačiau tylime – veikiausiai iš baimės ir prisitaikymo. Daugelis tylėjo, tąkart girdėdami skleidžiamą propagandą, įkalinant žydus getuose, galiausiai matydami sušaudymui vedamus kaimynus. Šiandien tylime mes, kai iš žemių supilama svastika prie Lietuvos žydų bendruomenės pastato, miestui savaitgalį švenčiant daugiakultūrę Lietuvą...
Prieš kelias savaites teko lankytis Emanuelio afrikiečių metodistų bažnyčioje Čarlstone, Pietų Karolinos valstijoje. Šioje bažnyčioje 2015 metais jaunas baltaodis rasistas, paleidęs daugiau nei 70 šūvių, nužudė 9 žmones. Išpuolio vietoje memorialinė lentelė rasinės neapykantos aukoms atminti byloja: „Meilė stipresnė už neapykantą“. Jeigu tuo netikėsime, neturėsime vilties. Žydų gelbėtojų pagalba mirtino pavojaus akivaizdoje pasmerktiesiems tapo neįkainojamu vilties ženklu. Apsispręsdami padėti, šie žmonės rizikavo savo ir artimųjų gyvybe. Jų vaikai prisiimdavo suaugusiųjų naštą. Kaip prisimena amžininkai, „vienas neatsargus žingsnis arba prasitartas žodis galėjo pražudyti“ ir gelbėjamus, ir jiems talkinusius. Kokia tai buvo kasdienė įtampa, trukdavusi kartais ir trejus metus – sunku suvokti ir apsakyti.
Prieš metus Vilniuje, Tymo kvartale, atidengtas paminklinis akmuo žydų gelbėtojams, bylojantis apie valstybės įsipareigojimą šioje vietoje pastatyti paminklą jų atminimui. Tarpinstitucinėse komisijose svarstoma būsimo paminklo idėja, koncepcija. Patogiau ir paprasčiau įamžinti abstraktų žmogiškumą, tačiau nėra šiaip gerumo – yra konkretūs žmonės, sektinas pavyzdys. Mūsų muziejus dirba ne vieną dešimtmetį, kad Lietuva ir pasaulis žinotų žydų gelbėtojų, apdovanojamų Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, ir Pasaulio Tautų Teisuolių, apdovanojamų Jad Vašem memorialo medaliais, vardus. Svarbu, kad pagaliau atsirasiantis paminklas taip pat suteiktų šią galimybę. Žinodami ir prisimindami žydų gelbėtojų vardus, priminkime ir sau, kad kiekvienoje situacijoje, net ir pačioje sudėtingiausioje, turime pasirinkimą.
Apdovanojimo ceremonijai pasibaigus:
Parengė Danutė Selčinskaja
Ieva Volungė
Nuotraukos:
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos / Robertas Dačkus
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus / Pauliaus Račiūnas
| ↑ | ← |
