Naujai įsigyta Vilniaus Gaono portreto litografija virtualioje parodoje „Vilniaus Gaono portretų galerija“

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus 2024 metais įgyvendino reikšmingą projektą: įsigijo ankstyviausią iki šiol žinomą Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano (Elijahu ben Šlomo Zalman, 1720–1797) portreto litografiją. Šis vertingas kūrinys buvo sukurtas Vilniaus universiteto litografijos dirbtuvėse iškilaus dailininko Juozapo Hiliaro Glovackio (1789–1858).

 

Šios naujos muziejinės vertybės įsigijimo projektas buvo finansuotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2024 metų Muziejų veiklos skatinimo veiksmų plano lėšomis.

 

 

Įsigyta muziejinė vertybė yra ne tik unikalus meno kūrinys, bet ir svarbus Lietuvos kultūros istorijos elementas. Litografija, datuojama apytikriai 1821–1825 metais, įamžina Vilniaus Gaoną – vieną iškiliausių Lietuvos istorinių asmenybių. Litografijos sukūrimo laikotarpis, veikiausiai neatsitiktinai sutapęs su šimtosiomis Vilniaus Gaono gimimo metinėmis, pabrėžia šio žymaus žydų religinio autoriteto, talmudisto, filosofo ir Lietuvos žydų dvasinio vadovo svarbą. 

 

Juozapas Hiliaras Glovackis, tuo metu dirbęs neseniai įsteigtose Vilniaus universiteto litografijos dirbtuvėse – pirmosiose tokio tipo dirbtuvėse Lietuvoje, – savo darbu prisidėjo prie Vilniaus Gaono asmenybės įprasminimo vizualinėje kultūroje. Nors Vilniaus Gaono ir J. H. Glovackio gyvenimai persidengė vos keletą metų – Gaonas mirė, kai dailininkui buvo tik aštuoneri, šis faktas Vilniaus Gaono portretui suteikia išskirtinę autentiškumo vertę ir atspindi ne tik gilų dvasinį ir intelektualinį paveldą, bet ir platesnį daugiakultūrį to laikotarpio Vilniaus kontekstą.

 

Ši litografija – vienas ankstyviausių žinomų Vilniaus Gaono portretų, sukurtų vos po šimtmečio nuo jo gimimo ir tik maždaug 25-eriems metams praėjus po jo mirties. Todėl yra pagrindo manyti, kad šis portretas galėjo būti sukurtas remiantis anksčiau egzistavusiu prototipu – galbūt kokio nors XVIII a. dailininko ar vieno iš Vilniaus Gaono mokinių piešiniu. Yra išlikusių pasakojimų, kad vienas Vilniaus Gaono mokinys slapta nupiešė savo mokytojo portretą, ir šis piešinys galėjo tapti vėliau sukurtų bei plačiai ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje paplitusių Vilniaus Gaono atvaizdų pirminiu šaltiniu. Vis dėlto nežinoma, kokiu konkrečiai šaltiniu J. H. Glovackis rėmėsi kurdamas Vilniaus Gaono portretą.

 

J. H. Glovackio litografijoje Vilniaus Gaonas vaizduojamas susikaupęs, o jo žvilgsnis spinduliuoja gilų intelektualinį polėkį – tai puikiai dera su jo, kaip talmudisto ir filosofo, įvaizdžiu. Kūrinys įprasmina Vilniaus Gaono reikšmę ir jo mokymo įtaką ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio žydų bendruomenei. Litografijos sukūrimo laikas ir kontekstas pabrėžia ir Vilniaus, Lietuvos Jeruzalės, intelektinio ir dvasinio Lietuvos žydų centro statusą.

 

Ši litografija itin reta. Šiuo metu žinomi tik keli jos egzemplioriai, tarp kurių vienas saugomas Krokuvos nacionaliniame muziejuje, o kitas nuo šių metų – Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje. Dėl ankstyvo datavimo šis Vilniaus Gaono portretas išsiskiria iš kitų senųjų Vilniaus Gaono portretų, kurie daugiausia buvo sukurti XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje.

 

 

Įsigyta litografija tapo ankstyviausiu Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje saugomu Vilniaus Gaono portretu, papildžiusiu muziejuje formuojamą Vilniaus Gaono portretų kolekciją. Ši kolekcija dabar jau apima laikotarpį nuo XIX a. pirmojo ketvirčio iki XX a. pabaigos.

 

2024 m. muziejaus kolekciją papildžiusi seniausia iki šiol žinoma Vilniaus Gaono portreto litografija pristatoma virtualioje parodoje Vilniaus Gaono portretų galerija. Ši paroda kviečia susipažinti su įvairiais Vilniaus Gaono portretais, saugomais Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus rinkiniuose, ir pristato jo įvaizdžio transformacijas skirtinguose istoriniuose ir meniniuose kontekstuose. Tai suteikia galimybę įvertinti Vilniaus Gaono reikšmę kaip kultūrinės atminties simbolio, susiejančio skirtingas kartas, bendruomenes ir skirtingų dailininkų menines interpretacijas.

 

Tarp pristatomų Vilniaus Gaono portretų – retos XIX a. antrosios pusės litografijos faksimilė, XIX a. pabaigos – XX a. pradžios atvirukas ir spalvota litografija, kuriuose Vilniaus Gaonas įamžintas su kitais žymiais žydų mokytojais ir išminčiais. 1919 m. Hermanno Strucko sukurtas portretas, publikuotas knygoje Vilna (1923), atspindi to meto stilistiką ir meninius ieškojimus. O XX a. pabaigoje sukurti dailininkų Adomo Jacovskio, Michailo Percovo ir Izaoko Zibuco darbai atskleidžia Vilniaus Gaono įvaizdžio transformacijas ir tęstinumą XX a. pabaigos Lietuvos kultūroje.

 

Ši paroda ne tik simboliškai užbaigia 2024-uosius, bet ir atveria naujus kultūrinius horizontus 2025-iesiems. Paroda atspindi, kaip per meninę raišką Vilniaus Gaono įvaizdis ne tik išliko ir buvo perduodamas iš kartos į kartą, bet ir tapo svarbiu kultūrinės atminties ženklu, susiejančiu praeitį su dabartimi.