Chaimas Mejeris Fainšteinas

Pradžia > Kolekcijos > Virtualios parodos > Chaimas Mejeris Fainšteinas

1991 metais į Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus dailės rinkinį Lietuvos dailės muziejaus buvo perduoti kauniečio Chaimo Mejerio Fainšteino darbai: raižinių ciklas „12 iš universiteto“ (1935–1937), lino raižinys „Vyro portretas“ (1937) ir lino raižinys „Senasis Vilnius“(1938).

Talentingas studentas Chaimas Mejeris Fainšteinas kaip ir kiti Kauno meno mokyklos Grafikos studijos auklėtiniai pradėjo kurti laikinojoje sostinėje 3-iojo ir 4-ojo dešimtmečių sandūroje. Anksti išryškėjo dvi stipriosios grafiko Fainšteino pusės – portretas ir peizažas. 4-ajame dešimtmetyje Chaimas Mejeris Fainšteinas dalyvavo Lietuvos dailininkų sąjungos parodose, iliustravo Šolom Aleichemo kūrinius. 1935–1937 metais sukūrė Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojų portretų ciklą „12 iš universiteto“, 1935 metais eksponavo estampus tarptautinėje grafikos parodoje Košicėje (Čekoslovakija), 1940 metais iliustravo Mošės Kulbako poemą „Vilnius“.

Chaimas Mejeris Fainšteinas gimė 1911 metais Kaune. 3-iojo dešimtmečio pabaigoje ir 4-ojo dešimtmečio pradžioje studijavo Kauno meno mokykloje ir aktyviai dalyvavo parodose kartu su Kauno dailininkais Zale Bekeriu, Černe Percikovičiūte, Jakovu Lipšicu ir Estera Lurje. Tai buvo vienintelė tuo metu Lietuvoje veikusi dailės mokykla (nuo 1922 metų).

Praradus Vilnių Kaunas tapo ne tik tarpukario Lietuvos sostine, bet ir miestu su gausiausia žydų bendruomene – maždaug ketvirtadalis kauniečių buvo žydai. Mieste veikė beveik šimtas žydų organizacijų ir įstaigų, keturiasdešimt sinagogų, jidiš ir hebrajų gimnazijos, žydams priklausė daugybė verslų. Nors santykiai su lietuviais svyravo nuo užslėpto priešiškumo ir ekonominės konkurencijos iki nuoširdžios draugystės, nemažai žydų, tarp jų ir Ch. M. Fainšteinas, aktyviai įsitraukė į visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, bandydami derinti tradicinę tautinę tradiciją ir modernią vakarietišką kultūrą.

Šis kultūriškai, visuomeniškai ir ekonomiškai pakilus laikotarpis radikaliai pasikeitė sulig pirmąja sovietine okupacija: buvo uždarytos visos iki tol veikusios organizacijos ir nacionalizuotas turtas, o prasidėjus nacių okupacijai situacija dar labiau pablogėjo. 1941 metų birželio 24-ąją Kauno apylinkėse pasirodžius naciams mieste nuvilnijo pogromų banga, žydai pradėti suiminėti, kasdien vis labiau varžytos jų teisės. Rugpjūčio 15 dieną vartus užvėrė Vilijampolės getas, įsteigtas nuo seno religingų žydų gyvenamoje Kauno dalyje. Gete žydai gyveno siaubingomis sąlygomis, periodiškai vyko žudynių ir deportacijų akcijos. Tačiau Ch. M. Fainšteino kolegos dailininkai J. Lipšicas ir E. Lurjė aktyviai reiškėsi ir kalėdami gete – piešiniais dokumentavo gyvenimą spygliuota tvora aptvertame Vilijampolės kvartale. 1944 metais rugpjūčio 1 dieną į Kauną įžengusi Raudonoji armija Vilijampolėje rado nuodėgulių ir griuvėsių krūvą. Prieš mėnesį likvidavus getą likę gyvi žydai buvo išvežti į Vokietijos koncentracijos stovyklas, o teritorija padegta. Skaičiuojama, kad nacių okupaciją išgyveno maždaug kas penkiasdešimtas Kauno žydas. CH. M. Fainšteino tarp jų, deja, nebuvo. Manoma, kad jis kalėjo Kauno gete, jo žūties vieta ir laikas nežinomi.

1937 metais Ch. M. Fainšteino ciklas „12 iš universiteto“ Kaune buvo išleistas penkiasdešimties numeruotų albumų su autoriaus autografu tiražu. Grafikas pavaizdavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisių ir Humanitarinių mokslų fakultetų dėstytojus. Tarpukariu tai buvo vienintelis universitetas Lietuvoje, jame dėstė daug žymių to meto intelektualų, visuomenininkų ir politikos veikėjų.

Mykolo Riomerio (1880-1945) portretas.

1935 m. 37 x 24,4 cm. Teisininkas ir visuomenės veikėjas. Dirbo mokslinį pedagoginį darbą Lietuvos universiteto Teisių fakultete, pirmasis Lietuvoje studentams dėstė konstitucinę teisę, buvo vienas ryškiausių fakulteto pedagogų.

Popierius, medžio raižinys.

Vinco Krėvės – Mickevičiaus (1882-1954) portretas.

1936 m. 35 x 24 cm. Rašytojas ir visuomenininkas. 1925–1937 m. Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. Skaitė visuotinės literatūros istoriją, organizavo Slavų literatūros ir kalbų katedrą. Sutraukdavo daug studentų ne tik dėl savo žinomumo, bet ir gyvo dėstymo būdo.

Popierius, medžio raižinys.

Augustino Janulaičio (1878-1950) portretas.

1936 m. 36 x 26 cm. Teisininkas ir istorikas. Profesoriavo Teisių fakultete, dėstė Lietuvos teisės istoriją, humanitarams skaitė paskaitas apie Lietuvos istoriją. 1923 metais išleido knygą „Žydai Lietuvoje: bruožai iš Lietuvos visuomenės istorijos XIV–XIX amž.“.

Popierius, medžio raižinys.

Petro Leono (1864-1938) portretas.

1935 m. 35,5 x 25,1 cm. Teisininkas, profesorius, iki 1933 metų Teisių fakulteto dekanas. Rengė turiningas paskaitas, parengė savo dėstomų dalykų vadovėlius. Universitete buvo įsteigtas P. Leono vardo fondas, iš kurio buvo apdovanojami gabiausi studentai.

Popierius, medžio raižinys.

Mykolo Biržiškos (1882-1962) portretas.

1935 m. 37,7 x 25,7 cm. Visuomenininkas, literatūros istorikas. Kurį laiką vadovavo Humanitarinių mokslų fakultetui. Dėstė senąją lietuvių literatūrą ir tautosaką, vedė lituanistikos seminarą. Profesorius siekė ugdyti literatūros tyrinėtojus.

Popierius, medžio raižinys.

Vaclovo Biržiškos (1884-1956) portretas.

1937 m. 36,7 x 24,3 cm. Kultūros istorikas, bibliografas. Kurį laiką buvo Teisių fakulteto dekanas, vadovavo universiteto bibliotekai. Dėstė teisę, bibliografiją ir knygų istoriją. Studentus stebino darbštumu ir atsidavimu lietuviškai knygai.

Popierius, medžio raižinys.

Vinco Mykolaičio – Putino (1863-1967) portretas.

1937 m. 37 x 23,8 cm. Rašytojas. Į profesoriaus paskaitas susirinkdavo gausus studentų būrys dėl jo ypatingo būdo aiškinti kūrinių prasmę, estetinę vertę bei autoriaus psichologinę aplinką. Dėstė naująją lietuvių literatūrą ir jos teoriją, paskirus kursus apie tokius rašytojus kaip Maironis, Vydūnas, Vaižgantas.

Popierius, medžio raižinys.

Balio Sruogos (1896-1947) portretas.

1936 m. 37,7 x 25,7 cm. Rašytojas, dramaturgas. Dėstė rusų literatūros istoriją, vadovavo slavistikos ir teatro seminarams. 1943 m. kovo 16 d. buvo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Parašė atsiminimų knygą „Dievų miškas“.

Popierius, medžio raižinys.

Pauliaus Galaunės (1890-1988) portretas.

1936 m. 36,6 x 26 cm. Dailėtyrininkas, grafikas, muziejininkas. Dėstė lietuvių architektūrą ir tautodailę, meno teoriją ir istoriją. Studentus siekė patraukti į lietuvių tautodailės sritį.

Popierius, medžio raižinys.

Sofijos Kymantaitės – Čiurlionienės (1886-1958) portretas.

1937 m. 38 x 24,5 cm. Rašytoja. Kaip lektorė universitete dėstė lietuvių kalbą, siekė ne tik ugdyti taisyklingą kalbą, bet ir literatūrinį skonį. Organizavo Humanitarinių mokslų fakulteto leidybos darbus.

Popierius, medžio raižinys.

Levo Karsavino (1882-1952) portretas.

1936 m. 36,4 x 24 cm. Istorikas, filosofas. Profesoriaudamas universitete dėstė visuotinę istoriją, buvo bene vienintelis puikus šio dalyko žinovas tuo metu. Studentus traukė patraukli L. Karsavino asmenybė ir originalios paskaitos.

Popierius, medžio raižinys.

Simono Bieliackino (1874-1944) portretas.

1936 m. 34 x 25,2 cm. Teisės profesorius. Dėstė civilinę, baudžiamąją, prekybos teisę, buvo mėgstamas studentų dėl puikaus savo dalyko išmanymo ir praktikos. Iki pat 1944 metų kalėjo Kaune gete. Likviduojant getą buvo deportuotas į Aušvico koncentracijos stovyklą ir ten žuvo.

Popierius, medžio raižinys.

↑

←

Naujienlaiškis

Chaimas Mejeris Fainšteinas

Naujienlaiškis

Paieška

Naujienlaiškis

Chaimas Mejeris Fainšteinas

Paieška

Naujienlaiškis