JURBARKO ŽYDAI |
← |
Iš Jurbarko kilusio žydo Chaimo Jofės (1916–1995) 1990 m. parengta kilnojamoji paroda
Lietuviai Jurbarko r. žydų gelbėtojai...
 | Jurbarko rajono žydų gelbėtojų sąrašas |
|
| Dovydas Levinas (g. 1915) tarp Kauno geto griuvėsių Dovydas Levinas (g. 1915) savo buvusioje slėptuvėje po krosnimi |
 |
Gita Abramsonaitė (Bereznickienė, Gita Abramson-Bereznitsky, 1919–2000) |
 |
Gita Abramsonaitė (Bereznickienė, Gita Abramson-Bereznitsky, 1919–2000), Jurbarko fotografo Natano Dovydo Abramsono dukra, su savo gelbėtojų kauniečių Leščinskų šeima |
 | Judelis Rabinovičius (viršuje lange), iš dešinės stovi Paco sesuo, sėdi: Roza Rabinovičienė, Finienė, Pacienė, Fišelis Pacas, kaimynė |
 |
Jurbarkietės žydės, iš kairės: Judita Pacaitė, Juditos teta Roza Rabinovičienė, |
 |
1990 m. Juditos Pacaitės-Mackevičienės liudijimas apie jos gelbėjimą Holokausto metais | |
 |
 | Bluma Jozeferaitė, 16-osios lietuviškosios divizijos kareivė |
 |
1989 metų Chanos Švilerytės-Segalienės liudijimas apie jos gelbėjimą Holokausto metais, 3 p. rusų kalba | |
 | ||
 |
 | Chaimo Jofės straipsnis „Antanina“ apie Leizerio Michalovskio gelbėjimą ir gelbėtojus Antaniną Galinaitytę-Totoraitienę ir jos vyrą Juozą Totoraitį Jurbarko r. laikraštyje „Šviesa“, 1990-12-04, Nr. 133 (5508) | |
 |
 | Juozas ir Antanina Totoraičiai, Leizerio Michalovskio gelbėtojai | |
 | Leizerio Michalovskio kapas |
 | Juozas Sadauskas, Rachilės Jaminaitės (vėliau – Grigienė) gelbėtojas, per savo šimtmečio jubiliejų. Veliuona, 1974 |
| Juozas Sadauskas, Rachilės Jaminaitės (vėliau – Grigienė) gelbėtojas, per savo šimtmečio jubiliejų. Veliuona, 1974 |
 | Rachilės Jaminaitės gelbėtojas Juozas Sadauskas per savo šimtmečio jubiliejų Veliuonoje 1974 m. su dukromis Ona, Aleksandra, Brone ir proanūke Sigita |
 | Rachilė Jaminaitė su savo tėvu Joseliu Jaminu prieš Antrąjį pasaulinį karą savo namų Jurbarke prieangyje |
 | Chaimas Leiba Tacas (1905 Girkalnis – 1981 Kaunas), išgelbėtas girkalnietės Elenos Laurinavičienės šeimos |
 |
Sąrašas. Jurbarko žydai 16-osios lietuviškosios divizijos kareiviai; raudonieji partizanai |
Fašizmo aukos Jurbarke
 | Fišelio ir Hindės Pesės Pacų šeima per jų sūnaus Becalelio Paco (prie stalo trečias iš dešinės) gimtadienio šventę. Pirma iš dešinės sėdi Pacienė (Fišelio Paco motina) su anūke Judita Pacaite ant kelių, stovi iš dešinės į kairę Hindė Finaitė-Pacienė su sūnumi Eliju ant rankų, Fišelis Pacas (tėtis), priešais jį prie stalo sėdi sūnus Becalelis, kiti vaikai neidentifikuoti, prie durų stovi Fruma Naividelytė (žemesnė) (1917–1941). Jurbarkas, 1937. Iš visų susirinkusiųjų tą 1937-ųjų dieną į Becalelio gimtadienį jo senelių namuose Jurbarke po Holokausto gyva liko tik Judita Pacaitė (Mackevičienė) |
|
Jurbarkietės žydės, iš kairės į dešinę: Judita Pacaitė, Juditos teta Roza Rabinovičienė, Sara Rabinovičiūtė. 1959 |
 | Sąrašas. Jurbarko žydai, išlikę gyvi koncentracijos stovyklose |
 | Rodyklė į Jurbarko žydų žudynių ir užkasimo vietą. 1991 |
 | Paminklas nacizmo aukoms Jurbarko r., Jurbarkų sen., Naujasodžių kaime. 1941 m. liepos 3 d. šioje vietoje nacių gestapas ir Jurbarko policija nužudė ir užkasė 370 Jurbarko ir apylinkių žydų, taip pat kelias dešimtis rusų ir lietuvių, tarp jų – skulptorių Vincą Grybą. 1958 m. čia perkelti ir nužudytų žydų palaikai iš Jurbarko apylinkių: iš Kalnėnų kaimo 909 nužudytųjų palaikai, iš Berancynės miško 700 nužudytųjų palaikai, iš Šilinės miško 143 nužudytųjų palaikai, iš Stakių gyvenvietės 80 nužudytųjų palaikai, iš Jurbarko m. šilo prie Mituvos 5 nužudytųjų palaikai. 1990–1991 m. paminklas rekonstruotas Žiūrėta interneto prieigoje 2020-12-12 https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/45683249-5c95-4178-82f9-e401c6f98448 |
 | Mauša Gutšteinas (g. 1924), siuvėjas. Kalėjo Šiaulių gete, vėliau išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, išliko gyvas. Sovietmečiu repatrijavo į Izraelį. Prie paminklo nacizmo aukoms Jurbarko r., Jurbarkų seniūnijoje, Naujasodžių kaime, iš kairės į dešinę: Jankelis Levinas, Dora Peisachsonaitė-Tacienė (1915–1991), Dobė Mostaitė-Rozenbergienė, Zalmanas Kaplanas, Jankelis Beimanas, Boruchas Portnojus, Michelis Rizmanas (Michael Risman) |
 | Jurbarko žydžių kolona, varoma į darbą, vėliau visos sušaudytos; paskutinis vyrų gretoje (kairėje) – Leizeris Michalovskis (liko gyvas); I-e moterų gretoje: 1-a Bela Eljaševaitė-Jofienė (Chaimo Jofės svainė), 2-a Bregausko vaistinės [įsteigta žydo Marko Bregovkio] provizorė; III-e gretoje Eva Zimanaitė iš Smalininkų, V-e gretoje Miasnikaitė, VI-e gretoje Mina Bederaitė. 1941 |
 | Idelkė Frankas prieš karą |
 | Išlikę gyvi Jurbarko žydai prie paminklo nacizmo aukoms atminti; iš kairės į dešinę: Tacienė, J. Tacas su kūdikiu, ..., ..., ..., Gita Abramsonaitė-Bereznickienė (1919–2000), Zalmanas Kaplanas, Dobė Mostaitė-Rozenbergienė, Chaimas Jofė, Bela Abramsonaitė-Kaplanienė (Gitos Abramsonaitės-Bereznickienės sesuo), R. Rozenbergas, Zelda Frankaitė-Kromienė, L. Šapiro, ... , Hindė Kobelkovskytė |
 | Išlikę gyvi jurbarkiečiai žydai prie nacizmo aukų atminimo vietos Jurbarko r., Jurbarkų sen., Naujasodžių kaime, iš kairės į dešinę: Simas (Šimonas) Beimanas, Zalmanas Kaplanas, Judelis Fleišeris, Heselis (Haskah) Magidovičius, Bela Abramsonaitė-Kaplanienė, Chaja Liubinaitė-Mejerovičienė, ... |
 |
Išlikę gyvi jurbarkiečiai žydai prie nacizmo aukų atminimo vietos Jurbarko r., Jurbarkų sen., Naujasodžių kaime, iš kairės į dešinę: ..., Boruchas Portnojus, Samuelis Mazuras, Chaimas Jofė, Ch. Kaplanas, ..., Pesė Navjaskytė, M. Žukauskas |
 |
Icikas Frankas, Zeldos Frankaitė-Kromienės (per Holokaustą išliko gyva) tėvas, Holokausto Jurbarke auka |
 | Atminimo lenta nužudytiems Jurbarko žydams atminti Jeruzalėje, Izraelyje, miške, kurį 1966 m. pasodino išeiviai iš Jurbarko žydai; atminimo lentoje hebrajiškais rašmenimis iškaltas užrašas: „Šį mišką, skirtą Jurbarko žydų bendruomenės Lietuvoje kankiniams, sodino į Izraelį emigravę Jurbarko žydai ir Izraelio nacionalinis fondas išeivijoje“. Lentą 1966 m. gegužę atidengia Josifas (Juozas) Grinbergas ir Rachelė Karabelnik-Niv. Plačiau apie tai interneto prieigoje https://www.jewishgen.org/yizkor/jurbarkas/yur463.html. Josifas (Juozas) Grinbergas (g. 1890) buvo geležies parduotuvės Jurbarke savininkas. 1941 m. birželio 14 d. ištremtas į Krasnojarsko kraštą, taip pat buvo ištremti, į Komiją, jo šeimos nariai: tėvas Morduchas Grinbergas (g. 1863), žmona Eugenija Grinbergienė (g. 1901), sūnus Ruvimas Grinbergas (g. 1929). |
 | Atminimo lentos žuvusiems Jurbarko žydams atidengimo ceremonija Jeruzalėje 1966 m. gegužę. 1966 m. išeiviai iš Jurbarko žydai pasodino Jurbarko žydų atminimui 1000 medelių mišką ir įrengė atminimo lentą su hebrajiškais rašmenimis iškaltu užrašu: „Šį mišką, skirtą Jurbarko žydų bendruomenės Lietuvoje kankiniams, sodino į Izraelį emigravę Jurbarko žydai ir Izraelio nacionalinis fondas išeivijoje“. Izraelio nacionalinio fondo išeivijoje atstovas Natanielis Ben Josefas iškilmes pradėjo Mordechajaus Gebirtigo (1877–1942) daina „Miestas dega“. Šimonas Simonovas pasakė kalbą, pabrėždamas, kad miškas bus Jurbarko kankinių atminimo vieta ir gyvas antkapis. Alisa Porat kalbėjo apie Jurbarko bendruomenės sunaikinimą. Rachelė Karabelnik-Niv ir Josefas Grinbergas atidengė atminimo lentą. Kadišą sukalbėjo Aharonas Samolnikas, Ben Male Josefas sugiedojo maldą El Malei Rachamim. Ceremonijos pabaigoje visi dalyviai sugiedojo giesmę Ani Maamin („Aš tikiu“). Plačiau apie tai interneto prieigoje https://www.jewishgen.org/yizkor/jurbarkas/yur463.html |
 | Mika Liubinaitė (1924–1943), Holokausto Jurbarke auka Per Jurbarko žydų žudynes 1941 m. rugpjūčio 3 dieną Mika Liubinaitė liko gyva (aplinkybės nežinomos). Vėliau ją slėpė vietinis lietuvis Kazimieras Blažys. 1943-iųjų pavasarį Mika Liubinaitė ir jos gelbėtojas buvo suimti ir nužudyti. Mikos Liubinaitės laiškas iš Jurbarko kalėjimo, 1943 m. kovo 14 d. rašytas jurbarkietei draugei Genei Petravičiūtei (interneto prieiga Jurbarkas, Lithuania (Pages 438 -453) (jewishgen.org) |
 |
Jurbarko žydų mokyklos moksleiviai ekskursijoje ORT (Draugija skleisti amatams ir žemės ūkiui tarp žydų) Kauno technikume, dešinėje – ORT Kauno technikumo direktorius Jokūbas Oleiskis (1899–1984, kituose šaltiniuose 1901–1981) |
 | Jurbarko žydų kolona, varoma per Jurbarką kasti sau duobių |
 | 1) Jurbarko pradinės mokyklos mokytojo Benedikto Butkaus (1901–1970) baigiamoji klasė 2) Jurbarko gimnazijos šeštoji klasė (1939): I eilėje iš kairės: B. Domkutė, Mika Liubinaitė, A. Norkutė, E. Šuravinaitė, S. Geselkovičiūtė, V. Marcinkevičiūtė, B. Norkutė, A. Mataitytė, M. Šuravinaitė, A. Klimaitė; II eilėje: L. Bakšytė, O. Telertaitė, V. Jackevičiūtė, I. Juškaitytė; III eilėje: M. Jarovskytė, Furmanaitė, F. Šeškovičiūtė, Beimanaitė, darbų mokytoja Seniūnaitė (?Sofija Zažeckaitė?), seserys Poliakaitės, S. Jančiauskaitė, D. Alperavičiūtė, A. Balčaitytė, A. Povilaitytė, A. Jonaitytė, M. Pusdešrytė |
 | Jurbarkiečių žydų Ivenskių šeima su giminaičiais, nužudyti 1941 m. Jurbarke |
 | Jurbarko fotografo Natano Dovydo Abramsono žmona Pesė Rachelė Abramsonienė (Naividelytė) su dukromis Bela Abramsonaite (vėliau – Kaplanienė) ir Gita Abramsonaite (vėliau – Bereznickienė; 1919–2000). Seserys Abramsonaitės per Holokaustą išliko gyvos, jų motina nužudyta 1941 m. Jurbarke |
 | Pesė Rachelė (Naividelytė) Abramsonienė ir Motelis (Natanas) Abramsonas (Jurbarko fotografas). Abu nužudyti 1941 m. vasarą Jurbarke. Jų dukros Bela Abramsonaitė (vėliau – Kaplanienė) ir Gita Abramsonaitė (vėliau – Bereznickienė; 1919–2000) išliko gyvos. |
 | Gita Abramsonaitė (Bereznickienė), Jurbarko žydų realinės gimnazijos mokinė |
 | Mostų šeima: antras iš kairės Hilelis Mostas, toliau: Lėja Mostaitė (g. 1916), Motelis (Mordechajus) Mostas, Mauša (Mozė) Mostas, Faivelis Mostas, Judelis (Jehuda) Fleišeris, kėbule D. Mostas, priekyje Dobė Mostaitė (Mordechajaus Mosto dukra). Lėja Mostaitė ir jos dukterėčia Dobė Mostaitė (Rozenbergienė) liko gyvos po Štuthofo koncentracijos stovyklos, Jehuda Fleišeris (L. Mostaitės motinos Chajos Rivkos (Fleišer) Mostienės brolis) liko gyvas 16-ojoje lietuviškojoje šaulių divizijoje. Prieškariu Mostų šeima Jurbarke užsiėmė krovinių gabenimo verslu. Apie jurbarkiečių žydų Mostų šeimą ir gimines plačiau interneto prieigoje https://www.jewishgen.org/yizkor/jurbarkas/yur200.html, https://www.jewishgen.org/yizkor/jurbarkas/yur142.html#page160 |
 | Tarpukario Jurbarke prie Mostų šeimos krovinių gabenimo įmonės garažo, iš kairės į dešinę: Mauša (Mozė) Mostas (žuvo 16-ojoje lietuviškojoje šaulių divizijoje), Fišelis (Efraimas) Pacas (vertėsi urmo prekyba, nužudytas nacių), vairuotojas Romka (Romualdas) Levickas (g. apie 1903; 1944 m. pasitraukė į JAV. R. Levicko brolis mokytojas Mykolas Levickas, g. 1909 m., Antrojo pasaulinio karo metais buvo Jurbarko policijos viršininkas, vokiečių vertėjas, informatorius ir agentas, po 1941 m. liepos 3 dienos Jurbarko žydų egzekucijos pasiprašė atleidžiamas iš policijos viršininko pareigų (ttps://www.yivo.org/cimages/persecution_and_mass_murder_2006_cdss.pdf, https://kehilalinks.jewishgen.org/yurburg/bathesis.html) Prieškariu Mostų šeima Jurbarke užsiėmė krovinių gabenimo verslu |
 | Jurbarkiečiai Lietuvos nepriklausomybės kareiviai su kitais jurbarkiečiais, iš kairės į dešinę stovi: Mejeris Budraickis, Vilonskis, N. Šimno, O. Gutšteinas, M. Šapiro; sėdi: Leiba Karabelnikas, Ch. Kobelkovskis, Pesachas Gutšteinas |
 | Jurbarko jaunuoliai Hiršas Šmuilovičius, Kokė Geselkovičiūtė, Leiba Karabelnikas, Fruma Šeškovičiūtė, Frida Cheinaitė varto savaitraštį Yiddishe Bilder („Žydų fotografija“) |
 | 1980 metais liepos 3 d. išlikusio gyvo Jurbarko žydo Chaimo Jofės (1916–1995) prie paminklo nacių aukoms Jurbarke pasakyta kalba „Atmintis šaukia budėti“ |
 | Jurbarkiečių žydų viešbučio savininkų Berzanerių šeima: Motelis (Mordechajus) Berzaneris su žmona Itele (Ida Feinberg) ir dukromis iš kairės į dešinę: Reizelė (1924–1941), Dinalė (g. 1930, Diana Berzaner-Tobin) ir Mita (Miriam, g. 1921, Miriam Berzaner-Gold) prieškariu. Tėvai ir dukra Reizelė nužudyti nacių. Dinalę ir Mitą motina 1939 m. išvežė į JAV, į Detroitą, paviešėjusi grįžo į Lietuvą pasiimti vyro ir kitos dukros, bet nespėjo išvykti. (The Memorial Book for the Jewish Community of Yurburg, Lithuania: Translation and Update: The Yurburg Yizkor Book, 2003, p. 174; interneto prieiga https://kehilalinks.jewishgen.org/yurburg/bathesis.html, https://kehilalinks.jewishgen.org/yurburg/bathesis.html#122) |
 | Chaimas Jofė (kairėje) prie gimtųjų namų Jurbarke su Leiba Meigeliu. 1946 |
 | Kauno kunigaikščio Vaidoto 8-ojo pulko II-ojo bataliono Varniuose karys Chaimas Jofė (su uniforma) prie savo namų Jurbarke su broliu Chackeliu Jofe, šio žmona Bela Jofiene ir brolio sūneliu Iciku. 1938 |
 | „Kauno tiesoje“ publikuotos buvusio Kauno geto kalinio Eliezerio Zilberio pateiktos nuotraukos: Kauno IX fortas: budelis, auka, lavonai |
 | Buvusi Alterio Mordechajaus Šimonovo (Maksas Šimonovas) geležies parduotuvė (pastatas pastatytas 1885 m.) ir Šugamo namo kampas. Jurbarkas, 1989 Pereco Leibos Šugamo (g. 1884) šeima (žmona Rachilė (g. 1904), trys sūnūs Jankelis (g. 1920), Kušelis (g. 1924), Šaitelis (g. 1927) ir dukra Lina (g. 1940) 1941 m. birželio 14 d. ištremti į Komiją, paleisti 1958 |
 | Buvęs Jokūbo Goldės namas Kauno g., Jurbarke. 1989 Jokūbas Goldė užsiėmė didmenine prekyba, turėjo avalynės sandėlį ir parduotuvę, buvo keturių autobusų ir trijų sunkvežimių savininkas. Turėjo žmoną Musią, sūnų Leibą ir dukrą Taibę. Visi nužudyti |
 | Buvęs dantų gydytojo ir vaistininko Mošės (Mozė, Moisejus) Riklerio (1880–1941) namas Kauno g., Jurbarke. 1989 Mošė Rikleris turėjo žmoną Rachelę (1890–1941), tris dukras – Fanią, Haną ir Reginą, ir du sūnus – Aaroną (g. 1912) ir Jakovą. Per Holokaustą gyvi išliko Fania, Aaronas ir Jakovas, išsigelbėjimo aplinkybės nežinomos |
 | Buvę jurbarkiečių žydų Leizerio Michalovskio (išliko gyvas, išgelbėjo Totoraičių šeima), Iciko Peisachsono, Dovydo Karabelniko namai Gaisrinės (Ugniagesių) g., Jurbarke, 1989 |
 | Buvęs Efraimo Heselkovičiaus (Heselovičius, Geselovičius) namas Kauno g., Jurbarke. 1989 Prekybininkas (eksportavo linus ir grūdus, turėjo daug samdomų darbininkų) Efraimas Geselovičius (g. 1878) su žmona Cipa (Cilia) (g. 1890) ir dukra Bete (Etti) (g. 1915) 1941 m. birželį 14 d. ištremti į RSFSR |
 | Buvęs Osipo, tiksliau, turtingiausio Jurbarko žmogaus miško pirklio Jehudos Rabinovičiaus (Osipas buvo vienas iš jo aštuonių sūnų) namas Vytauto g. (buvusi Klišių g.), Jurbarke. 1989 Apie namą interneto prieigoje https://www.jewishgen.org/yizkor/jurbarkas/yur033.html |
 | Motelis (Mordechajus) Polovinas su žmona Cile ir vaikais Faiveliu ir Gila prieškariu |
 | Polovinų manufaktūros parduotuvės nacionalizacija 1940 metais Jurbarke |
 | Jurbarko žydai ir lietuviai po didžiojo 1940 metų gaisro Jurbarke, žydų parke Tel Avivas prie pavėsinės, kurioje buvo nemokamai dalijamas maistas. Pasak iš Jurbarko kilusio Džeko Cossido (Jakob (Jakov, Jenkel) Chosid, g. 1917; 1937 m. emigravo į JAV) (interneto prieigoje https://kehilalinks.jewishgen.org/yurburg/Cossid_Album1.html), tai jurbarkiečių Tel Avivu vadintame parke, kuriame buvo ir Teodoro Herclio (Theodor Herzl) vardo žydų gimnazija, susirinkę po 1940 m. sovietų okupacijos alkę jurbarkiečiai žydai ir ne žydai prie pavėsinės, jurbarkiečių vadintos Riklerine, nes ją pastatydino Jurbarko vaistininkas ir visuomeninkas Mozė Rikleris. |
 | Kauno gatvės Jurbarke fragmentas tarpukariu. |
 | Jurbarke, Kauno g. 59, priešais Jurbarko komercinį banką (Jurbarko komercijos savitarpio kredito draugija) stovi iš kairės į dešinę: Mejeris Esas, Icikas Rochcas, Feigė Berkoverytė, Chana Magidovičiūtė, Riklė Berkoverytė, Henkė Bederytė. 1936. |
 | Jurbarko pradinės mokyklos mokiniai su mokytoju Teodoru Šuravinu (1889–1966), septyni šios grupės mokiniai žydai per Holokaustą buvo nužudyti. |
 | Jurbarko pradinės mokyklos mokytojo Benedikto Butkaus (1901–1970) VI-ojo skyriaus mokiniai, pedagogai, tėvai. 1937 |
|
| Jurbarko baldų dirbtuvės darbininkai tarpukariu: I eilėje iš kairės į dešinę: 1) Jonas Sadauskas, 2) Antanas Pranckaitis, 3) Virbickas, 4) Arvydas Korys, 5) Richardas Dambrauskas, 6) Chaimas Jofė; II eilėje iš kairės į dešinę: 1) Chaimas Achposandras, 2) Valteris Šefleris, 3) Krupinskaitė, 4) Frida Markeraitė, 5) Altkė Lamaitė, 6) Julius Čekos, 7) Antanas Naujokas Jurbarke veikė Giršo Margolio, Oskaro Šeflerio, Karolio Kromo, Barkausko baldų dirbtuvės |
 | Jurbarkiečių brolių Feinbergų (Fainbergų) įmonė: Šolemas (Šolomas) Feinbergas valdė malūną, Elijas Feinbergas – elektros jėgainę, Mejeris Feinbergas [turėjo sūnų Giršą (Gershon, Georg)] – lentpjūvę. Nuotraukose Giršas Feinbergas, malūnininkas J. Bakšys |
 | Jurbarko staliai ir dažytojai (ligoninės statyba): iš dešinės į kairę: 1) Chaimas Beras Liubovskis, 2) Romanas Trachanovičius, 3) Girša Feldmanas, 4) ... 5) ... 6) Berelis Fraktas, 7) Zorachas Mušesas, 8) ... 9) ... 10) Alfonsas Žuromskas, 11) Stasys Paškevičius |
 | Jurbarko gydytojai Povilas Perevičius (1887 Bebarzdžių k., Debeikiai, Anykščiai – 1968), valstybinės plaučių ligų ligoninės Jurbarke vedėjas, ir Borisas Raichmanas tos pačios ligoninės gydytojas. 1939 Borisas Raichmanas (Reichmanas) su žmona Basia ir dukra Brone nužudytas Jurbarke 1941 m. liepos 3 dieną Apie gydytoją P. Perevičių interneto prieigoje: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=2525 |
 | Jurbarko valstybinės plaučių ligų ligoninės ligoniai ir personalas, centre – ligoninės vedėjas Povilas Perevičius ir gydytojas Borisas Raichmanas.1939 Borisas Raichmanas (Reichmanas) su žmona Basia ir dukra Brone nužudytas Jurbarke 1941 m. liepos 3 dieną. Apie gydytoją P. Perevičių interneto prieigoje: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=2525 |
 | Lietuvos karių ekskursija Nemunu valstybiniu (priklausė Kauno vandens kelių rajono įstaigai) garlaiviu „Vilnius“ |
 | Potvynis Jurbarke |
 | Jurbarko Kauno gatvė valstybinės šventės dieną |
 | Tarpukario Jurbarko Kauno gatvė pavasarį. Dešinėje namo pakraigėje [...] Z[usmano] LEVITANO krautuvės iškaba |
 | 1935 metų Jurbarko miesto savivaldybės darbuotojai: I eilėje iš kairės: 1) Alfonsas Puidokas, inžinierius elektrikas, statybos darbų vykdytojas, laisvamanis, mirė nuo džiovos; 2) Bronius Šulcas, sekretorius; 3) Kazimieras Čelkys, miesto tarybos narys ir burmistro pavaduotojas, 1945 m. ištremtas į Sibirą, ten mirė; 4) Josifas (Jurgis) Gepneris, burmistras, senas jurbarkietis, pažinojęs kiekvieną gyventoją, mokėjo lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių ir žydų kalbas, 1945 m. ištremtas į Sibirą, ten mirė; 5) Anelė Tamošaitytė, raštininkė, inkasuotoja; 6) Vincas Petravičius, ūkio vedėjas, 1941-07-03 nužudytas nacių; 7) Galūzas, raštininkas; II eilėje iš kairės: 1) Aleksandras Novikovas, elektrikas, 1941 m. išvyko į Vokietiją, prasidėjus karui grįžo į Jurbarką kariška uniforma; 2) Kasiulis, areštinės sargas; 3) Šlioma Jozeferis, policininkas, tvarkė turgaus reikalus, išnešiodavo valdiškus raštus, 1941-07-03 nužudytas nacių; 4) Ignas Bieliauskas, senelių prieglaudos vedėjas, jaunalietuvininkas, aktyvistas, 1948 m. ištremtas į Sibirą, vėliau grįžo į Jurbarką; 5) Butkus, miesto panaktinis; 6) Jeronimas Jankauskas, savivaldybės raštininkas; 7) Aleksandras Pocius, policininkas, kurjeris; 8) Tetmejerienė, valytoja; 9) pavardė nežinoma, miesto panaktinis |
 | Jurbarko vaizdas nuo Nemuno pusės: užnemuniškiai keliauja į Jurbarko turgų. 1938 |
Jurbarko žydų kapinės
 | Jurbarko žydų senosios kapinės Naujasodžių kaime. 1989 m. |
 | Jurbarko žydų senosios kapinės Naujasodžių kaime | |
 | ||
 |
 | Chaimo Jofės tėvo Iciko Jofės (1876–1917) kapas ir antkapis su hebrajiškais rašmenimis | |
 | Jurbarko žydų kapinės 1939 metais |
 | Šulinys buvusiose senosiose Jurbarko žydų kapinėse | |
 | Chaimas Jofė (1916–1995) prie šulinio senosiose Jurbarko žydų kapinėse |
 | Chaimo Jofės straipsnis „Atgyja žydų kapinės“ leidinyje „Respublika,“ 1990-12-19, Nr. 298 (320); Kęstučio Skujaus nuotrauka |
Talka Jurbarko žydų senosiose kapinėse 1990 m. spalio 24–27 dienomis
 |  |  | ||
 |  |  | ||
 |  |  | ||
 |  |  |
 | Talka Jurbarko žydų senosiose kapinėse |
 | |
 | Po pirmosios talkos Jurbarko žydų senosiose kapinėse 1989 m. spalio 14 dieną |
 | Dobė Mostaitė-Rozenbergienė tvarko savo senelio Izraelio Mosto kapą. 1989 |
 | Dobės Mostaitės-Rozenbergienės senelio Izraelio Mosto kapas. 1989 |
 | Po talkos Jurbarko žydų senosiose kapinėse. 1990 |
 | |
 | Chaimas Jofė prie savo tėvo Iciko Jofės (1876–1917) kapo. 1989 |
 | Chaimas Jofė prie savo tėvo Iciko Jofės (1876–1917) kapo. Pirmame plane Izraelio Mosto kapas |
 | Chaimas Jofė prie savo tėvo Iciko Jofės (1876–1917) kapo |
 | |
 | Jurbarko r. laikraštyje „Šviesa“ 1990-11-22, Nr. 28 (5503), Stasio Rožkos straipsnis „Kur kviečia kryžius?“ su Jurbarko žydų senųjų kapinių atminimo akmens nuotrauka (fotografas Kęstutis Skujus) |
| „Prieškario Jurbarkas“ | |
 | Jurbarko žydų pradinės mokyklos Talmud Tora IV-osios klasės mokiniai sveikina savo mokytoją D. Geršoną |
 | Jurbarko žydų realinės gimnazijos 5-oji klasė, 1925–1926. I eilėje iš kairės: Chemjė Esas, Izraelis Moškovičius; II eilėje iš kairės: Hilelis Mostas, ... , Kobelkovskytė, Movšovičius (auklėtojas), Tania Chaimovičiūtė, Petrikanskaitė; III eilėje iš kairės: Taubė Mostaitė, Geselkovičiūtė, Kobelkovskytė, Basia Finbergaitė, Mejerovičiūtė, F. Šachnovičiūtė, ...; IV eilėje iš kairės: Iza Levinsonas, Chaimas Šachnovičius, Joselis Zacheris |
 | Jurbarko žydų skautų sąskrydis 1929 m.; iš dešinės į kairę: Berelis Minceris, Zvulunas Petrikanskis, Mauša Rizmanas (su vėliava), 7-a Rašelė Karabelnikaitė, 19-a Zeideraitė, 28-a Fania Šachnovičiūtė, 29-a Nevjaskytė, 31-a Frida Markerytė, 32-a Feigė Krelicaitė, 34-a Etė Berkoverytė, 35-as Mendelis Šapiro, 39-a Elkė Eljašovaitė, 41-a Riva Bernšteinaitė, 42-a Brunytė, 43-ia Riva Mejerovičiūtė |
 | Jurbarko žydų skaučių „Hashomer Hatzair“ 3-ioji grandis; uniforma: žalia palaidinė, mėlynas kaklaraištis, sveikinimosi šūkis „Chazak ve′ematz!“ („[Būk] stiprus ir drąsus!“); lentoje kreida parašyta קבוצת ‟דריזות‟ („trečoji grandis“); stovi iš kairės į dešinę: Brunytė, Etė Berkoverytė, Chana Magidovičiūtė, Chaja Riva Bernšteinaitė; sėdi iš kairės į dešinę: Elkė Eljaševičiūtė, Riva Mejerovičiūtė, Chana ir Rašelė Karabelnikaitės, Mika Fainbergaitė, Frida Markeraitė; tupi Pesė Navjaskytė, Bela Abramsonaitė |
 | Jurbarko žydų realinės gimnazijos 1930 m. abiturientų vinjetė; direktorius Taichmanas (Tuchmanas), direktoriaus pavaduotojas Cheinas, mokytojai: Chanokas Lintupskis, Eliezeris Leipcigeris, Navasaitis, Pinkus, Icchakas Cintkovskis, A. Altmanas; abiturientai: Ch. Vainbergas, H. Moskvičius, M. Raudanskis, Š. Abramsonas, M. Kopelovas, Ch. Raudanskis, M. Nevjaskis |
 | Dobė Mostaitė-Rozenbergienė |
 | Ruvimas Rozenbergas |
 | Babilytė iš Kalnėnų, Ester Salamonait, ... |
 | Iš dešinės į kairę: Zelda (Frankaitė) Kromienė, Abraomas Kromas, Motelis Kromas, Liza Frankienė, Leiba Frankas, Chana Frankaitė |
 | Lėja Mostaitė-Joselevičienė su sūnumi. Izraelis |
 | Sara Feldmanaitė, Merė Michalovskienė, Dobė Mostaitė-Rozenbergienė |
 | Žydų spaudos platintojas Jurbarke Šijė, pravarde Der Terk (Turkas), laiko pluoštą laikraščių Di yidishe shtime („Žydų balsas“) |
 | Jurbarko žydų dramos būrelis, spektaklio „Di hant fun nekome“ („Keršto ranka“) aktoriai, stovi iš kairės įdešinę: J. Aršteinas, L. Fraktas, M. Šmuilovičiūtė, B. Portnojus, I. Epelbaumas, D. Čertokas, M. Fidleris, B. D. Portnojus, I. Purvas; sėdi: M. Bederis, viduryje B. Jozeferytė, H. Portnojienė, Ch. Š. Michelsonas; ant grindų: Kuselis Levinas, B. Šmuilovičius |
 | Jurbarko žydų dramos būrelis, poeto bei dramaturgo Leibo Malacho (Leyb Malakh (Leib Malach, Leibo Zalcmano pseudonimas, 1894, Zvòlenyje, Rãdomo aps. – 1936, Paryžiuje) pjesės „Der geler shotn“ („Geltonas šešėlis“, 1935) aktoriai, stovi iš kairės į dešinę: B. Portnojus, G. Kraveckis, Ch. Š. Michelsonas, M. Bederis, H. Zarkinas, M. Bederis, H. Michelsonas, M. Šmuilovičiūtė; sėdi: H. Portnojienė, Levina, M. Šmuilovičiūtė |
 | Po spektaklio „Trijų jaunikių sužadėtinė“ (jid. Di kale fun dry khasonim, A Bride with Three Grooms – Ayziko Sombergo (Samberg, Samborek, Isaac, Ajzik, Aizik; 1889–1943) operetė), Jurbarkas, 1935.10.14. Užrašas ranka hebrajų kalba: „Vakarėlis po „Trijų jaunikių sužadėtinės“ premjeros / Jurbarkas, 1935. X. 14“. Iš kairės į dešinę: 1) ... 2) Mejeris Šimnas, 3) Riva Mejerovičiūtė, 4) Chana Šimnaitė, |
 | Samuilio Hiršo straipsnelis „Byloja sena nuotrauka...“ (iš kokio laikraščio, neaišku – gali būti iš „Jeruzalė“ 1980 m. kovas Nr. 3(5)) apie 1933 m. Jurbarko chalucim su nuotrauka: Ch. Groznikas, Chaimas Raudanskis, S. Cimanas, Kvintaitė, S. Gurvits (?), L. Šuras, R. Krigeraitė; pirmoje kolonėlėje mėlynu tušinuku iš šono laužtine linija pažymėtas tekstas: „[...] ūkio praktikos darbus atlikdavo žydų jaunuoliai, kurie rengdavosi vykti į Palestiną ir ten dirbti kibucuose.“ CHALUCIM (חֲלוּצִים, dgs; vns.: חָלוּץ,chaluc paraidžiui „pionierius“, „pirmeivis“; Biblijoje „ginkluotas [priešakinis būrys]“, Sk. 32:32, ИбН. 6:7), Erec Izraelio kūrimo ir apgyvendinimo aktyvistai, ypač jaunimas) |
 | Jurbarko žydo vežiko šeima |
 | Jurbarko žydų vaikai prie Nemuno |
 | Jurbarko žydas krovikas Šmulcė Koncė |
 | Jurbarko žydo kroviko Šmulcės Koncės žmona Taubė Lėja ir penki vaikai |
 | Mina Vilonskytė (dešinėje; žuvo 1941 m. Jurbarke) ir Zelda Frankaitė (Kromienė), išliko gyva |
 | Sara Goldšteinienė, Jankelis Goldšteinas, Mirjam Goldšteinaitė. 1945 |
 | Samuelis Mazuras |
 | Šmuilovičiūtė, siuvėjo dukra (žuvo 1941 m. Jurbarke) |
 | Kauno kunigaikščio Vaidoto 8-ojo pulko I-ojo bataliono kariai jurbarkiečiai Kuselis Levinas ir Hiršas Eljašovas. 1933 |
 | Jurbarkietės Chanės Pesės Rozenbergaitės vestuvių svečiai: Chaimas Dovydas Rozenbergas su žmona Mirjom, Hindė Kobelkovskytė, ..., Zeldė Rizmanaitė, centre Chanė Pesė Rozenbergaitė su sutuoktiniu Zorachu Mušesu, Michelis Levinas, Perelė Šterenaitė, Fruma Naividelytė, Merė Esaitė, Merė Gitelmanienė, Matė Fišeris, Simas Rochco, Šmuelis Pulerevičius ir kt. (nužudyti Jurbarke 1941-07-03). Gyvi liko tik: Ruvimas Rozenbergas, Ruvenas Minceris, Dveirė Peisachzonaitė-Tacienė (Dora Peisachson-Tatz, 1915 Jurbarkas – 1991 Aškelonas), Lėja Mostaitė-Joselevičienė, Riva Rizmanaitė. Ant nuotraukos užrašas ranka juodu rašalu „Pažįstamų vestuvės“ |
 | 16-osios lietuviškosios divizijos 249-ojo šaulių pulko kareiviai, dešinėje – jurbarkietis Hancelis Vilonskis. Oriolas, 1943 |
 | Hancelio Vilonskio ir jo sūnų Simo ir Mejerio Vilonskių gimtieji namai Jurbarke, Kranto gatvėje |
 | Chaimo Bero Liubovskio ir Isroelio Zilberio namas Jurbarke, Dariaus ir Girėno (buvusi Raseinių) gatvėje. 1989 |
 | Buvęs Arensono ir Icchako Fridmano viešbutis Jurbarke, Kauno gatvėje. 1989 |
 | Garsioji Jurbarko medinė sinagoga, po nuotrauka užrašas: „Jurbarko medinė sinagoga pastatyta 1790 m. Pagal vidinę įrangą – drožtinis meno kūrinys. 1941 m. liepos mėn. hitleriniai fašistai ir jų vietiniai parankiniai privertė Jurbarko žydus ją nugriauti ir aplink griuvėsius šokti ir dainuoti „Katiušą“. Po to visus įvarė į Nemuną ir sadistiškai iš jų tyčiojosi.“ Chaimo Jofės tekstas, ant nuotraukos, viršuje, storu šriftu ranka kadaise padarytas užrašas „Jurburg Synagoge gebaut in 1790“ |
 | Buvusi Jurbarko mūrinė sinagoga, pastatyta XIX amžiuje (1867) |
 | Buvusi Jurbarko mūrinė sinagoga, pastatyta XIX amžiuje (1867), dabartiniais laikais paversta gyvenamuoju trijų aukštų namu Kauno gatvėje Nr. 64 |
 | Medinė Jurbarko sinagoga iš turgavietės pusės. 1940 |
 | Jurbarko Kauno gatvė 1938 metais. Kairiajame nuotraukos krašte balto mūrinio pastato kampas – dabar [1991] gyvenamasis namas, buvusi mūrinė sinagoga |
 | Skersgatvis iš Kauno gatvės į Mėsinės gatvę Jurbarke. 1937–1938 |
 | Jurbarko Raseinių gatvė 1918 metais. Dešinėje du talmudistai prie Talmud Toros pradinės mokyklos |
 | Turgelis Jurbarke, Kauno gatvėje, kur anksčiau stovėjo medinė sinagoga. Apie 1989 |
 | Buvusios Jurbarko žydų Teodoro Herclio (Theodor Herzl) gimnazijos pastatas buvusioje Vilniaus Gaono (dab. Vilniaus) gatvėje, vadinamajame Tel Avivo parke; dabar [1989 metų duomenys] gyvenamasis namas |
 | Buvusios Jurbarko medinės sinagogos aron kodešas; nuotraukos dešiniajame krašte viršuje vertikalus užrašas vokiečių kalba: „Eine hand schnitzung in der alten Jüdischen Synagoge in Jurburg“ („Rankų darbo drožyba senojoje Jurbarko sinagogoje“) |
 | Buvusio Jurbarko žydų banko (antrame aukšte) ir buvusios Reuveno Olšvangerio geležų parduotuvės (pirmame aukšte) pastatas Kauno gatvėje, dabar gyvenamasis namas (1989 metų duomenys) |
| „Jurbarkiečiai [žydai] po 1945 metų“ | |
 | Holokausto metais išlikę gyvi Jurbarko ir ne Jurbarko žydai, iš kairės stovi: aktorė Levina, Iza Davidovičius, Monis Levinas, jo žmona, Šlioma Davidovičius, Vilonskytė; sėdi: Borisas (Boruchas) Portnojus, Chaimas Jofė, Rachilė Portnojienė, Bronislava Kondratavičiūtė |
 | Kairėje koliažas – jurbarkiečiai žydai Jurbarko Tel Avivo parke: Sara Rizmanaitė, Chana Karabelnikaitė, Mendelis Šapiro |
 | Dešinėje – jurbarkiečiai žydai 1957 metais Palangoje: Mejeris Budraickis, Simas Beimanas, Hiršas Eljašovas, Dora Peisachsonaitė Tacienė |
 | Jurbarkietės Rivos Feldmanaitės (iš kairės) susitikimas 1990 metais po 50 metų išsiskyrimo su seserimi Sulamit |
 | Susitikimas 1990 metais po 50 metų išsiskyrimo, iš kairės: kaunietis Samuelis Turicas, jurbarkietė Sulamit Feldmanaitė, kėdainietis Judelis Ronderis |
 | Jurbarko žydas Chanonas Levinas (1914–1992), 16-osios lietuviškosios šaulių divizijos kareivis fotokorespondentas. 1943 |
 | Jurbarko žydo Boriso (Borucho) Portnojaus 60-metis, stovi iš kairės į dešinę: Jankelis Beimanas, Beimanienė, Mejeris Vainbergas, Chaimas Jofė, Leščaitė su vyru, Goldšteinienė, J. Goldšteinas; sėdi iš dešinės į kairę: I. Portnojus, R. Portnojienė, Borisas (Boruchas) Portnojus, M. Rizmanienė, Michaelis Rizmanas, B. Portnovaitė |
 | Iš dešinės į kairę viršutinėje eilėje stovi: ... , Eliezeris Zilberis, H. Šimovičius, Šmuelis Baronas, Chaimas Jofė; II-e eilėje iš dešinės į kairę: Baronienė, H. Šerienė, C. Zilberienė, Ch. Josmanas, B. Jofienė, Mejeris Jelinas, Michailas Rubinsonas; sėdi iš dešinės į kairę: P. Klačko, ... , Sara Ginaitė-Rubinsonienė, D. Šimovičienė, A. Teperienė, Dmitrijus Gelpernas, D. Teperis |
 | Stovi iš dešinės į kairę: Chaimas Jofė, Štromienė, Faitelzonienė, ..., ... , C. Zilberienė, Eliezeris Zilberis, L. Salominas, L. Salominienė, E. Josmanienė, Mejeris Jelinas, Trofimovas, Faitelzonas; sėdi iš dešinės į kairę: ... , Šerienė, A. Teperienė, Radionovas, D. Teperis, Dmitrijus Gelpernas, Ch. Josmanas, ... |
 | Jurbarko žydų susitikimas 1946 metais, iš kairės į dešinę: Isakas Vinickis, Leiba Meigelis, Lėja Mostaitė-Joselevičienė, Chaimas Jofė, Mirjom Valesienė, Abė Valesas, Etė Goldinienė |
 | Iš sovietų armijos demobilizuotas Chaimas Jofė (iš dešinės) prie gimtųjų namų su Leiba Meigeliu. 1946 |
 | LSRS ir JAV bendros įmonės „Spindulys“ sutarties pasirašymas 1988 metais, iš kairės: Pranas Damijonaitis, LSRS valstybinio leidyklų, poligrafijos ir knygų prekybos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas; Vincentas Vaičekauskas, bendrosios įmonės „Spindulys“ generalinis direktorius; Simas Vilonskis, amerikiečių įmonės „Global Technology Group“ prezidentas; Bronius Kučinskas, Kauno m. LDT VK pirmininko pavaduotojas |
| ↑ | ← |
