Pradžia > Kolekcijos > Virtualios parodos > Paroda „OBJEKTYVE - PORTRETAS“

Atsiradus fotografijai – piešimui šviesa (terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „šviesa“ ir „teptukas“) – pranašautas senųjų dailės krypčių saulėlydis. Tiesa, ilgus šimtmečius vien dailininkų gebėjimų dėka ant drobės ar popieriaus buvo įamžinami užsakovų portretai ar kuriamos figūrinės kompozicijos, pasitelkiant pozuotojus. Tapybos saulėlydžio pranašautojai klydo: fotografijos atsiradimas ne tik nesužlugdė senųjų technikų, bet pakylėjo jas į naują lygį. Iš iliustratyvaus vaizdavimo išlaisvinta tapyba atvėrė menininkams didžias galimybes eksperimentuoti spalvomis, formomis ir konceptualiomis idėjomis. Konkrečių asmenų tapymas įgijo naują prasmę, centre atsidūrė kilusios idėjos perteikimas, novatoriškas požiūris. Tačiau tapomo asmens esybės ar „sielos pagavimas“ išliko pagrindiniu vertinimo aspektu, bent jau tokius portretus aptariantiems žiūrovams. Toks pats esybės ar sielos perteikimas lieka vienas svarbiausių vertinimo kriterijų ir žvelgiant į fotoportretą. Ar pagauta fotografuojamojo asmenybė? Žvelgdami į pažįstamų asmenų fotografijas stebime ten užfiksuotas portretuojamojo nuotaikas ir dažniausiai galvojame: „čia jis visai nepanašus į save“, arba „taip, čia jos tikra šypsena, mąslus žvilgsnis...“

Paroda “Objektyve - portretas” skleidžiasi keliais lygiais: pristatoma muziejaus rinkinyje saugomų Lietuvos žydų dailininkų portretų kolekcija – didžioji dalis portretuojamųjų yra žymūs menininkai (kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Anatolijus Šenderovas, rašytojas Jokūbas Josadė), o Aleksandros Jacovskytės fotografijose užfiksuoti patys kūrėjai, žiūrovus įgalinantys spręsti, ar objektyvas „pagavo jų sielą“. Kūrybinės sąsajos – piešimas šviesa – suartina įvairių kartų Lietuvos žydų dailininkus ir fotografus, kuria jungtis ir kūrybinio požiūrio taškus.

ALEKSANDRA JACOVSKYTĖ – scenografė, grafikė, fotomenininkė. Gimė 1945 m. Vilniuje. Fotografuoti pradėjo dar vaikystėje. 1970 m. baigė grafikos ir scenografijos studijas LTSR valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Nuo 1973 m. dalyvauja parodose, o nuo 1981 m. kuria kostiumus Lietuvos bei užsienio teatrams, kino filmams. 1994 m. pradėjo dirbti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje, kuruoja parodas, kuria ekspozicijų dizainą. 1999 m. apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi. Jos kūriniai priklauso Lietuvos ir užsienio muziejų bei privačių asmenų kolekcijoms.

Pasak Aleksandros, fotografavimas – tai tam tikra bendravimo su žmonėmis forma. Menininkei, fotografuojančiai iš estetinių paskatų, svarbu, kad net pozuodami fotografuojamieji išliktų savimi – tokie, kokius ji pažįsta. Parodoje matome Lietuvos žydų dailininkų ir kultūrininkų portretus Aleksandros akimis. Visi jie – vienos didelės menininkų šeimos nariai.

Man Ray (1890 - 1976)



Aleksandra Jacovskytė. Man Ray. Popierius, anglis. 2009

Fotografė, dailininkė ir scenografė A. Jacovskytė piešia ne tik„šviesa“, bet ir pieštuku – parodoje jos kurtas didžiojo avangardinės fotografijos pradininko Man Ray’aus (1890, Pensilvanija, JAV – 1976, Prancūzija), gimusio žydų emigrantų iš Kauno šeimoje, portretas. Taip pat eksponuojami paties dadaisto ir siurrealisto tarpukariu užfiksuoti Pablo Picasso bei Coco Chanel portretai bei garsioji „Engro smuiko“ fotografija. Šie trys Man Ray’aus kurti atvaizdai praturtinto Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus kolekcijas prieš kelerius metus ir šioje parodoje yra pirmą kartą pristatomi visuomenei kaip muziejaus kolekcijos dalis. Būtent Man Ray’aus atrastą rajografijų techniką prancūzų poetas, dramaturgas ir tapytojas Jean’as Cocteau pirmasis praminė „tapyba šviesa“.



Engro smuikas. 1924



Coco Chanel. 1935


	Pablo Picasso su savo šuniu. 1934

Parodoje „Objektyve – portretas“ susitinka tapyba ir fotografija. Šios dvi meno rūšys suteikia galimybę pažvelgti į portretą ar figūrinę kompoziciją keliais lygiais: per portretuojamojo asmenybę (kartais – autoportretą), dailininko figūrinės kompozicijos saviraišką ir, galiausiai, to menininko fotografinį portretą. Ekspozicijoje – kūriniai iš Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus dailės rinkinio, papildyti fotografės Aleksandros Jacovskytės (g. 1945) darytomis Lietuvos žydų dailininkų fotografijomis: Samuelio Bako, Mošės Rozentalio, Adasos Skliutauskaitės, Augustino, Raimondo ir Ramunės Savickų, Adomo ir Jokūbo Jacovskių, Elenos Zavadskienės, Solomono Teitelbaumo. Tarp eksponuojamų kūrinių ir E. Zavadskienės 1987 m. tapytas pačios A. Jacovskytės portretas.

Augustinas Savickas (1919 – 2012)

(1919, Kopenhagoje – 2012, Vilniuje) - Jurgio Savickio, Lietuvos diplomato, ir Idos Trakiner, Sankt Peterburgo žydų šeimoje gimusios medikės, sūnus. Tapytojas, lietuvių dailės klasikas, dailėtyrininkas, menotyros moklsų daktaras. Po tėvų skyrybų 1927 m. grįžo su motina į Lietuvą, kur 1939 m. baigė Kauno 3-ąją gimnaziją ir įstojo į Kauno meno mokyklą. 1941-1944 m. studijavo tapybą Maskvos dailės mokykloje. 1949 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Nuo 1951 m. Lietuvos dailininkų sąjugos narys, Vilniaus dailės instituto dėstytojas. Pelnė įvairių apdovanojimų, tarpe jų ir Lietuvos Didžiojo kunigikaikščio 5 laipsnio ordiną (1994 m.), Nacionalinę premiją (1999 m.). Jo kūriniai saugomi Lietuvos, užsienio muziejuose ir privačiose kolekcijose.



Augustino Savicko parodos atidarymas Savicko paveikslų galerijoje. 2005



Šeima. Drobė, aliejus. 1992



	Mergaitė žalia suknele. Drobė, aliejus. 1996		Liūdnas žydas. Drobė, aliejus. 1996

Po Augustino Savicko knygos „Žalia tyla“ pristatymo Vilniaus rotušėje. 2009

Raimondas Savickas (g. 1955)

gimė 1955, Vilniuje, Augustino ir Lizos Savickų šeimoje. 1979 m. baigė Vilniaus universitetą, Istorijos fakultetą, bibliotekininko specialybę. 1979-1984 m. dirbo Šilalės centrinėje ir Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekose. Piešimo mokėsi Vilniaus keturmetėje dailės mokykloje, dailininko Petro Repšio studijoje, tapybos – tėvo Augustino studijoje. Nuo 1988 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Surengė daugiau nei 30 personalinių parodų ir dalyvavo daugiau 50 grupinių parorodų Lietuvoje ir užsienyje. 1994 m. įkūrė ir vadovauja Savicko galerijai. 2000 m. galerijoje atidarė pirmąją Lietuvoje dailės mokyklą suaugusiems. Aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje: nuo 2014 m. dirba ES parlamento nario P. Auštrevičiaus padėjėju, yra LRT tarybos narys. 2016 m. apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, Riterio kryžiumi.

Su tėvu Augustinu Savicku. 2005

Dailininko portretas. Drobė, aliejus. 2016

Ramunė Savickaitė (g. 1983)

(g. 1983, Vilniuje) – Raimondo ir Birutės Savickų dukra. 2007 m. baigė Vilniaus dizaino kolegiją, aprangos dizaino specialybę. J. Rimkutės ir I. Ševiakovaitės drabužių kolekcijos „Lt-identity – Vilnius 2007“ grafinio dizaino bendraautorė. Nuo 2009 m. dirba projektų koordinatore Savicko paveiklsų galerijoje. 2011 m. baigė Savicko dailės mokyklą. Nuo 2013 m. Marijo Piekuro piešimo studijoje lanko akademinio piešimo kursus. Nuo 2014 m. lanko Meno istorijos mokyklos („Vilniaus aukcionas“) paskaitas. Mokosi Vilniaus dailės akademijoje, dailėtyros katedroje. Aktyviai dalyvauja grupinėse parodose, tarptautiniuose simpozimuose ir pleneruose.

2020 m. kovo 2 d. prie Tolerancijos centro

Senelis. Drobė, aliejus. 2015

Adomas Jacovskis

(g. 1948 m. Vilniuje). Scenografas, tapytojas. 1966-1973 m. studijavo tapybą ir scenografiją Vilniaus valstybiniame dailės institute. 1978-1993 m. Jaunimo teatro vyr. dailininkas. Nuo 1989 m. dėsto Vilniaus dailės akademijoje. Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedros profesorius. Surengė personalines tapybos, scenografijos kūrinių parodas Baltijos šalyse, Italijoje, Rusijoje, Japonijoje. 2000 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

2019 m. ruduo

Moters portretas tamsiame fone. Drobė, aliejus. 1988

Augustino Savicko parodos atidaryme Savicko paveikslų galerijoje. 2005

Adomas ir Jokūbas Jacovskiai. 2019



	Jokūbas. Drobė, aliejus. 1981 Jokūbo Jacovskio nuosavybė		Jokūbas. Kartonas, aliejus. 1982



	Jokūbas Jacovskis. 1985		Jokūbas Jacovskis. 2016

Mošė Rozentalis (1922 – 2008)

(1922 m. Marijampolėje – 2008 m. Izraelyje). Tapytojas. 1940 – 1950 m. mokėsi Vilniaus dailės akademijoje. 1950 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. 1958 m. emigravo į Izraelį, kur dėstė dailę Tel Avivo universitete, Bezalelio meno ir dizaino akademijoje Jeruzalėje bei kitose meno mokyklose. Nuolat rengė personalines bei dalyvavo grupinėse parodose Vakarų Europoje, JAV, Izraelyje, Rusijoje ir Lietuvoje. 1948 – 1954 m. apdovanotas tuometinės Lietuvos TSR kultūros ministerijos prizais, 1998 m. – Šalom Aleichemo prizu už pasiekimus vaizduojamojo meno srityje. Jo darbų yra įsigiję Rusijos, Latvijos, Izraelio, Lietuvos meno muziejai.

Savo studijoje Tel Avive. 2007 m. sausis



	Moters portretas. Drobė, aliejus. 1994		Jokūbo Josadės portretas. Drobė, aliejus. 1956

Su Aleksandra Jacovskyte savo studijoje Tel Avive. 2007

Adasa Skliutauskaitė (g. 1931)

Adasa Skliutauskaitė (g. 1931 m. Kaune). 1955 m. baigė Vilniaus dailės akademiją (tuomet LTSR valstybinį dailės institutą), grafikos specialybę. Nuo 1956 m. dalyvauja grupinėse parodose, rengia personalinės parodas, gyvena Vilniuje. Didžioji dalis A. Skliutauskaitės darbų kurti spalvotos litografijos technika, kita dalis - estampai, piešiniai tušu ir akvarele, knygų iliustracijos (iliustravusi J. Vaičiūnaitės, R. Skučaitės, V. Palčinskaitės, A. Matučio knygas). 2005 m. apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija. Dailininkų grupės „1“ narė. A. Skliutauskaitės kūriniai priklauso Lietuvos ir užsienio muziejų bei privačioms kolekcijoms. Kūriniuose dailininkė įkurdina emociją, nenusakomą pasąmonėje slypinčią nuojautą, akimirkos iliuziją ar jausmu ir nostalgija perpildytą spalvų, tonų, linijų dermės meninį sprendimą.

1982

Diptikas Šagalui atminti I, II. Popierius, mišrioji technika. 2009



	Parodos atidarymo metu „AP“ galerijoje. 2019		Parodos atidarymo metu „Arkos“ galerijoje. 2001

Samuelis Bakas

(g. 1933 m. Vilniuje). Tapytojas. Devynerių pateko į Vilniaus getą, kur pradėjo skleistis jo meninis talentas. Išgyvenęs Antrąjį pasaulinį karą, 1948 m. persikėlė gyventi į Izraelį. Gavęs Amerikos-Izraelio kultūros fondo stipendiją, 1956 m. išvyko studijuoti į Paryžiaus Ecole des Beaux Arts mokyklą. 1959 m. Romoje buvo surengta jo pirmoji abstrakčių paveikslų paroda. 1966 m. S. Bakas grįžo gyventi į Izraelį, 1974 – 1993 m. gyveno Niujorke, Paryžiuje, Šveicarijoje, o nuo 1993 m. apsistojo Westmonte, Masačiusetso valstijoje, JAV. S. Bakas surengė savo personalines parodas privačiose galerijose bei svarbiausiuose pasaulio muziejuose Izraelyje, Kanadoje, JAV, Vokietijoje, Meksikoje ir kt. Dailininko tapyba kupina siurrealistinių elementų, metafizinių figūrinių kompozicijų, iliustruojamosios vaizdų kalbõs.

Pirmasis apsilankymas gimtajame mieste po Antrojo pasaulinio karo. 2001

Autoportretas. Pieštukas, popierius. 1945

Solomonas Teitelbaumas

Solomonas Teitelbaumas (g.1972)Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybos studijas, o 2007 m. įgijo daktaro laipsnį. Dailininkas labai daug tapo, jau yra surengęs kelias dešimtis personalinių parodų Lietuvoje, Austrijoje, Švedijoje, Islandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV ir Rusijoje.

Itin ekspresyvių potėpių ir intensyvių spalvų autoriaus kūryba apdainuoja Lietuvos gamtos grožį, kuris suformavo, S. Teitelbaumą ir kaip asmenybę, ir kaip tapytoją. (dr. V. Gradinskaitės tekstas).



Galerija „Laiptai“, Šiauliai. 2019



	Autoportretas. Drobė, aliejus. 2004



Su Adomu Jacovskiu. Galerija „Laiptai“, Šiauliai. 2019

Elena Nona Zavadskienė (g. 1943)



Elena Nona Zavadskienė savo namų kieme 2020 m. balandžio 27 d.



Kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo portretas. Popierius, pastelė. 1992 Elenos Nonos Zavadskienės nuosavybė



Su kultūrologe prof. Irena Veisaite. 2016



	Adomo Jacovskio portretas. Popierius, pastelė. 1988		Aleksandros Jacovskytės portretas. Drobė, aliejus. 1987 Elenos Nonos Zavadskienės nuosavybė