VILNIAUS GETAS

 

Dažnai kaimynai Kloogos stovykloje manęs klausia, kam rašom tai tokiu sunkiu metu? – Kodėl ir kam... Jei mes vis vien jau neišgyvensime?

Nors žinau, kad esu pasmerktas ir laukiu savo eilės, tačiau manyje rusena mintis apie stebuklą. Plunksna, kuri dreba mano rankoje, aš rašau ir registruoju viską ateities kartoms: nes ateis diena, kai kas nors ras siaubo lapelius, kuriuos rašau dabar. Tada iš skausmo užlauš rankas, žvelgs į dangų negalėdamas patikėti mūsų kančiomis, ir tuomet šios eilutės taps paguoda ateities kartoms, nes aš, liudininkas, visa tai regėjau ir galėjau užrašyti, tiksliai užfiksuoti....

 

Pažymint 1989 m. atkurto Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus trisdešimtmetį ir pasitinkant 2020-uosius metus, Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, pristatome virtualią parodą “Vilniaus getas”, skirtą Vilniaus geto kaliniams ir visoms Holokausto aukoms atminti. 

Parodoje pristatoma Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus (toliau – VVGŽM) fonduose saugoma Vilniaus geto kolekcija, kurios pagrindą sudaro pokarinio Vilniaus žydų muziejaus (1944–1949) eksponatai. Tai Vilniaus geto kalinių dienoraščiai, įvairūs užrašai, eilėraščiai, dainos, laiškai, piešiniai ir akvarelės, renginių afišos, gete sukurto Plastinio Vilniaus plano fragmentai. Papildomų prasmių ir istorinį kontekstą suteikia su Vilniaus getu susiję dokumentai, asmeninės geto kalinių nuotraukos, rastos po karo geto teritorijoje.

 

Pagrindinis parodos akcentas – Vilniaus gete įkalintų žmonių sukurti kūriniai, dienoraščiai ir užrašai, bylojantys apie dvasinį Vilniaus geto kalinių pasipriešinimą, jų pastangas išsaugoti humaniškumą, asmeninę neliečiamybę, orumą ir civilizacijos jausmą nuolatinio smurto, pažeminimo ir nacistinių dehumanizavimo bandymų akivaizdoje. Šie kūriniai įamžina juos sukūrusių žmonių viltis kada nors būti išgirstiems, pastebėtiems, išlaisvintiems... Ir nenumaldomą siekį perduoti žinią ateities kartoms. Nors beveik visi jie žuvo taip ir nesulaukę išvadavimo, kai kurie kūriniai visgi išliko. Puoselėti ir slėpti Vilniaus gete ten rašyti dienoraščiai, rankraščiai ir piešiniai, drauge su kitais Vilniaus geto tragediją liudijančiais dokumentais, fotografijomis ir artefaktais buvo išsaugoti žydų kultūrinio palikimo gelbėtojų pastangomis.

Lietuvos žydų pasaulio ir Holokausto tragedijos Lietuvoje atminties išsaugojimas – taip savo pagrindinį uždavinį suprato pokarinį Vilniaus žydų muziejų kūrę Holokaustą išgyvenę žydų šviesuoliai – Abramas Suckeveris, Šmerelis Kačerginskis, Leo Abramovič, Jankelis Gutkovičius ir kt.  Būtent jiems ir tiems, kurie nepaisydami nežmoniškų gyvenimo sąlygų Vilniaus gete nuolatinio smurto akivaizdoje rizikuodami gyvybėmis rašė dienoraščius, dokumentavo geto kasdienybę, tęsė kultūrinį darbą, saugojo ir slėpė kultūros vertybes ir dokumentus ateities kartoms, turime būti dėkingi už šioje parodoje pristatomą Vilniaus geto kolekciją, atspindinčią juodžiausią Lietuvos istorijos tarpsnį – Holokaustą.

 

Aistė Niunkaitė Račiūnienė (koncepcija, eksponatų atranka, apžvalginiai tekstai), Ilona Murauskaitė (apžvalginiai tekstai, eksponatų atranka, vertimai iš jidiš kalbos), Viktorija Sideraitė Alon (Z.Kalmanovičiaus dienoraščio vertimas iš hebrajų kalbos), Paulius Račiūnas (fotografijos, atvaizdų parengimas), Robertas Petravičius (dizainas, atvaizdų parengimas).