STRAŠUNAI – VILNIŲ PAVERTĘ KNYGŲ IR ŽINIŲ MIESTU |
← |
Šmuelio (kairėje) ir Mato Strašuno (dešinėje) portretai, išleisti XIX a. II p. Būtent šis Mato Strašuno portretas garbingai kabėjo jo vardo Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje.
©National Library of Israel
Didžias asmenybes neabejotinai dažniausiai išugdo jų aplinka, taip atsitiko ir vilniečio Mato Strašuno (1817–1885) atveju. Jis gimė elitinėje, Vilniaus talmudisto ir vieno iš bendruomenės lyderių šeimoje. Būtent tėvas Šmuelis Strašunas (1793–1872), būdamas bibliofilu, padėjo pagrindą garsiajai Strašuno knygų kolekcijai, kuri išaugo į vieną garsiausių žydiškų bibliotekų pasaulyje.
Ne mažiau nei knygomis, Šmuelis ir Matas Strašunai domėjosi žydų šviečiamojo sąjūdžio – Haskalos idėjomis bei sekdami Vilniaus Gaono metodu, kritiškai studijuodami Talmudinę literatūrą pasitelkdavo ir pasaulietinius mokslus. Laviruodamas tarp tradicionalistinio talmudistų pasaulio ir progresyvių Haskalos pasekėjų maskilių M. Strašunas neabejotinai gali būti laikomas XIX a. modernėjančios tradicionalistinės asmenybės pavyzdžiu. Jo progresyvumą ir unikalumą įrodo ir tai, jog jam buvo siūloma tapti Berlyno vyriausiuoju rabinu, tačiau jis liko ištikimas savo gimtajam miestui – Vilniui.
↑ | ← |