PRANEŠIMAS SPAUDAI

Kiekvieną pavasarį Izraelyje, diasporos žydų bendruomenėse ir žydų muziejuose minima Jom Ha-Šoa – Holokausto atminimo diena, kurios tiksli data kinta priklausomai nuo žydų kalendoriaus. Ne išimtis – ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, kur balandžio 11 d. (trečiadienį) 17.30 val. įvyks dokumentinio filmo „Irenos Sendlerowos istorija“ peržiūra ir susitikimas su Holokaustą tiriančiu lenkų istoriku Marcinu Urynowicziumi. Jom Ha-Šoa ir Varšuvos geto sukilimo 75-osioms metinėms skirtas renginys organizuojamas kartu su Lenkijos Respublikos ambasada bei Lenkijos institutu Vilniuje ir vyks muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius).
 

Jom Ha-Šoa šaknys siekia XX a. šešto dešimtmečio Izraelį, kai šios dienos minėjimas buvo įtvirtintas įstatymu. Per Jom Ha-Šoa prisimenami ir pagerbiami šeši milijonai nužudytų žydų ir visi tie, kurie ginklu ar dvasios stiprybe priešinosi Holokaustui. Dešimtą ryto Izraelyje skamba sirena, girdima net ir tolimiausiuose šalies kampeliuose. Gaudžiant sirenai šalies gyvenimas dviem minutėms sustoja – žmonės atsitraukia nuo darbų, keliuose sustingsta automobiliai ir autobusai. Vėliau šią dieną rengiamos Holokausto aukų ir didvyrių pagerbimo ceremonijos, per radiją ir televiziją transliuojamos programos Holokausto tematika, neveikia dauguma pramogų ir pasilinksminimo vietų. Pastaruoju metu išpopuliarėjo ir neformalaus švietimo projektas „Atmintis svetainėje“, kai gyventojai į savo namus pakviečia Holokaustą išgyvenusį asmenį ir paprašo jo papasakoti savo istoriją.
 

Nors Jom Ha-Šoa Lietuvoje žinoma kaip Holokausto atminimo diena, pilnas pavadinimas verčiant iš hebrajų kalbos būtų Holokausto ir heroizmo atminimo diena. Vienas ryškiausių žydų heroizmo pavyzdžių – Varšuvos geto sukilimas. Nepaisant ginklų ir kitų išteklių stygiaus, 1943 m. Varšuvos geto žydai sugebėjo suorganizuoti beveik mėnesį trukusį sukilimą prieš nacius. Nors buvo akivaizdu, kad ilgainiui sukilimas bus numalšintas, kovotojai stebino savo drąsa ir pasiryžimu kovoti iki galo. Varšuvos geto sukilimas pareikalavo nemažai nacių aukų, sukėlė materialinių nuostolių ir sudavė stiprų smūgį Reicho prestižui bei įkvėpė kitas žydų bendruomenes.

Ne mažesnį didvyriškumą priešinantis naciams rodė žydų gelbėtojai, kaip kad Pasaulio tautų teisuolė Irena Sendlerowa (1910–2008), Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusi tūkstančius žydų vaikų iš Varšuvos geto juos paslėpdama lenkų šeimose, vaikų namuose ir vienuolynuose. Andrzejaus Wolfo sukurtame dokumentiniame filme ji teigia nelaikanti savo veiksmų žygdarbiu: „Aš nesu didvyrė. Aš tiesiog dariau tai, ką man liepė širdis.“ 2018-uosius Lenkijos Respublikos Seimas yra paskelbęs Irenos Sendlerowos metais.
 

Po filmo „Irenos Sendlerowos istorija“peržiūros įvyks susitikimas su Marcinu Urynowicziumi – lenkų istoriku ir rašytoju, tyrinėjančiu Antrojo pasaulinio karo laikotarpį Lenkijoje, o ypač – lenkų ir žydų santykius bei žydų gelbėjimą per Holokaustą. Filmas bus rodomas lenkų kalba su lietuviškais ir angliškais subtitrais, susitikimas vyks lenkų kalba su vertimu į lietuvių kalbą. Renginys atviras visuomenei.
 

Tolerancijos centras – didžiausias Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys, kuriame veikia Lietuvos žydų dailės, kultūros, istorijos ir judaikos ekspozicijos, vyksta kultūriniai ir edukaciniai renginiai, konferencijos, filmų peržiūros, diskusijos visuomenei aktualiomis temomis.

 

Ieva Šadzevičienė,

VVGŽM Tolerancijos centro ir Samuelio Bako muziejaus vadovė

Tel. 8 612 60 339, el. paštas: ievasadzeviciene@jmuseum.lt

www.jmuseum.lt, www.facebook.com/tolerance.center.lt