Apdovanoti Pasaulio Tautų Teisuoliai

 

Katarzyna Bujel ir Ignacy Bujel

 

 

Feiga Dusiacka

 

2017 metų rugsėjo 13 dieną su oficialiu vizitu Lietuvoje viešėjęs Izraelio Valstybės Kneseto pirmininkas Yuli Yoel Edelstein kartu su Izraelio Valstybės ambasadoriumi Lietuvoje Amir Maimon Vilniaus Šolom Aleichemo ORT gimnazijoje surengtoje ceremonijoje Pasaulio Tautų Teisuoliams pagerbti įteikė Ignacy Bujel ir Katarzynos Bujel medalius ir garbės raštus jų dukroms Kristinai Kovalevskai ir Leokadijai Chaninovič.

 

Į Vilniaus Šolom Aleichemo ORT gimnazijoje susirinkusius svečius ir Pasaulio Tautų Teisuolių artimuosius kreipėsi Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė, J. E. arkivyskupas Gintaras Grušas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Izraelio Valstybės Kneseto pirmininkas Yuli Yoel Edelstein. Į iškilmingą apdovanojimų ceremoniją iš Prancūzijos atvyko ir išgelbėtosios Feigos Dusiackos dukros Ana ir Kotia Dobieckos.

Vilniaus geto kalinės Feigos Dusiackos išsigelbėjimo istorija: „1943 metų vasario 13 dieną Feiga (Fania) Dusiacka, gimusi 1919 metais Vilniuje, pakliuvo į Panerius vežamą Vilniaus geto mirtininkų grupę. Atvykus į Panerius, buvo pradėję temti, tad šaudoma buvo jau beveik sutemus, spaudė speigas. Feiga krito į duobę tarp nužudytų kruvinų kūnų, bet įvyko stebuklas – Feigos nesužeidė nė viena kulka. Policininkai tąkart nelipo į duobę pribaigti sužeistųjų. Žudikams pasišalinus, Feiga pro sušaudytų žmonių kūnus išsiropštė iš duobės. Apie tris kilometrus mergina brido mišku pusnimis, kol pasiekė Vaidotų gyvenvietę. Ten ji susirado pirkelę, kurioje su žmona Katarzyna ir penkiais vaikais gyveno Ignacy Bujel.

 

Feiga Dusiacka pažinojo Bujelius, nes jos tėvai Alteris ir Asnė Dusiackiai, prieškariu gyvenę Vilniuje, savo jaunesniuosius vaikus Henochą, Feigą ir Perlą per vasaros atostogas atveždavo į Vaidotus pas Bujelius.

 

Tą lemtingą 1943-iųjų vasario 13-osios naktį, kai Feiga pabeldė į Bujelių duris, Katarzyna Bujel iš karto ją atpažino, priglaudė, nuprausė, perrengė kitais drabužiais. Staiga pro langą ji pamatė du policininkus, kurie greičiausiai ieškojo žydų ir rengėsi įeiti į namą. Katarzyna liepė Feigai ir savo dukroms Leokadijai ir Kristinai lipti ant krosnies. Abi mergaitės atsigulė ant Feigos, užsitraukė antklodę ir apsimetė miegančios. Policininkai apieškojo visą namą. Kai priėjo prie krosnies, Katarzyna Bujel paprašė jų tyliau kalbėti, nes esą „miega vaikai“. Atitraukę užuolaidėlę, policininkai pamatė dviejų „miegančių“ mergaičių galvas. O Ignacy pakvietė policininkus pasivaišinti jo vyriausiosios dukters vestuvių proga, mat tą dieną, 1943-iųjų vasario 13-ąją Vaidotų bažnyčioje buvo įregistruota vyriausiosios Bujelių dukters Janinos santuoka. Galiausiai policininkai išėjo – Feiga vėl buvo stebuklingai išgelbėta. Kelias dienas Feiga Dusiacka slėpėsi pas Bujelius, paskui ji pasiprašė nuvežama į kitą vietą. Kažkiek laiko praleidusi pas partizanus, mergina grįžo į Vilniaus getą. Iš Vilniaus geto Feiga Dusiacka pakliuvo į Štuthofo koncentracijos stovyklą, vėliau į nedidelę koncentracijos stovyklą netoli Poznanės, ten ji susipažino su savo būsimu vyru Zukenu Boruchu Dobieckiu.

 

Tą lemtingąją 1943-iųjų vasario 13-ąją Paneriuose buvo sušaudytos Feigos motina Asnė Dusiacka ir jaunesnioji sesuo Perla.

 

Iš Feigos Dusiackos šeimos Holokaustą pergyveno tik jos brolis Henochas Dusiackis. Su V. Anderso armija jis pasiekė Palestiną. Feigos sesers Gitos likimas nežinomas.

Feiga Dusiacka su savo vyru Zukenu Boruchu Dobieckiu po karo iki 1970 metų gyveno Lenkijoje, vėliau pora persikėlė į Švediją.

 

Feiga Dusiacka mirė 1998 metais Istade (Pietryčių Švedija), ji ir jos vyras palaidoti Malmės žydų kapinėse.