APDOVANOTI PASAULIO TAUTŲ TEISUOLIAI

 

 

 

Rugsėjo 24 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko konferencija „Toliau pareigos – vizos į gyvenimą“, skirta tarpukario Lietuvoje dirbusio japonų diplomato Čijunės Sugiharos metams Lietuvoje paminėti. Taip pat universitete buvo eksponuojama Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus parengta paroda, skirta Lietuvos Teisuoliams, „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“.

 

 

 

  

 

Renginio metu keturioms lietuvių šeimoms, nacių okupacijos metais gelbėjusioms žydus, įteikti Yad Vashem Pasaulio Tautų Teisuolio apdovanojimai. Pasaulio Tautų Teisuolio medaliu ir garbės raštu apdovanoti Petronėlė Pocienė, Vincentas Pocius, Juozas Gaižauskas, Stanislava Gaižauskienė, Juozas Stūronas, Palionė Bajorinienė Stūronienė, Pranas Šimkus ir Petronėlė Šimkienė (po mirties).

Pasaulio Tautų Teisuolio apdovanojimus Pocių, Gaižauskų, Stūronų ir Šimkų šeimų nariams įteikė nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Yossef Levy. Visos apdovanotos šeimos gelbėjo iš Eržvilko kilusių Goldšteinų šeimos narius – Chaimą Goldšteiną su žmona Menucha (Basia) ir vaikais Arieliu ir Dovydu.

 

 

 

 

 

 

Prieškariu Chaimas Goldšteinas Eržvilke vertėsi galvijų, grūdų prekyba. Jis pažinojo daug apylinkių valstiečių. Vokiečiams okupavus Eržvilką, iš karto prasidėjo žydų persekiojimas, o netrukus visiems žydams buvo įsakyta susiruošti į trijų dienų kelionę į stovyklą. Nors žydai jau buvo apsupti policininkų, Chaimui Goldšteinui su žmona ir vaikais pavyko pabėgti. Iš pradžių visi slapstėsi šalia esančiuose miškuose, maisto gaudavo iš ūkininkų. Orams atšalus, glausdavosi valstiečių sodybose, dažnai keisdavo vietas.

Goldšteinams besislapstant pas Vincą Pocių su žmona Petronėle ir keturiais vaikais – Zofija, Ona, Stase ir Broniumi – Karklotės kaime, Tauragės apskr., jų ir jų gelbėtojų vos neištiko tragiškas likimas. Vieną dieną policininkai apsupo trobą ir rado besislapstančiuosius. Juos kartu su Pocių šeimos nariais sustatė prie sienos sušaudyti. Šeimos galvai Vincentui Pociui tąkart pavyko išpirkti savo ir suimtųjų gyvybes, atidavus gausybę gėrybių: paršą, avį, žąsis, tačiau jį su žydais vis tiek išvežė į Batakius, iš ten pervežė į Tauragę ir uždarė į kalėjimą. Tik po dviejų mėnesių kančių ir vargo Vincentas Pocius grįžo namo, ilgai sirgo, nesikėlė iš lovos. Goldšteinams tąkart stebuklingai pavyko pabėgti iš areštinės, ir vėl prasidėjo jų klajonės, ieškant gerų žmonių pagalbos.

Savo pokario užrašuose Chaimas Goldšteinas mini šeimos gelbėtoją Juozą Stūroną iš Užvarnių kaimo, suteikusį prieglobstį ir įrengusį slėptuvę savo namų sienoje, kur Goldšteinai slėpdavosi, iškilus pavojui. Pirmą kartą atėję pas Stūronus, Goldšteinai išbuvo apie porą savaičių, tačiau netikėtai užklupus kaimynei, jiems teko išeiti. Vėliau Goldšteinų šeima grįžo ir atsivedė dar vieną žydų šeimą. Vyresnįjį Goldšteinų sūnų Arielį, kurį vadino Antanėliu, slėpė ir Palionės Bajorinienės (Stūronienės) brolis Pranas Tarvainis.

Goldšteinų šeimą gelbėjo ir Šimkų šeima iš Stirbaičių kaimo. Pranas Šimkus, padedamas sūnaus Danieliaus, įrengė Goldšteinams slėptuvę po gyvenamuoju namu, į kurią buvo galima patekti pro nekūrenamą krosnį. Petronėlė Šimkienė padėdavo slepiamai Goldšteinų šeimai pasigaminti valgio, skalbdavo drabužius, patalynę, nupirkdavo iš ūkininkų maisto produktų.

Savo užrašuose Chaimas Goldšteinas mini ir Juozo ir Stanislavos Gaižauskų šeimą, gyvenusią Gaurės valsčiuje, Milgaudžių kaime. Iš Juozo Jokūbo Gaižausko prisiminimų: Mirties akivaizdoje Chaimą Goldšteiną atvedė pas mus pasitikėjimas mano tėvais. Tiksliai nepamenu, bet, atrodo, 1942 metais pirmą kartą paryčiais jis pabeldė į mūsų duris ir paprašė prieglobsčio. Nuo vaikų daug kas buvo slepiama, bet aš nugirdau, kad Goldšteinai atėjo ar juos kas atvežė lyg ir iš Stėgvilų kaimo. Pas ką ten persilaikė, nežinau. Tada atvyko Goldšteinas, jo žmona ir kokių 3–5 metų sūnus. Kadangi brolis mokėsi Eržvilko gimnazijoje ir gyveno pas tetas, mane tai pradžiugino. Mes šį vaikutį turbūt saugumo sumetimais vadinome Jonuku. Visiems kaimynų vaikams sakydavau, kad Jonukas – mano pusbrolis, atvykęs iš Eržvilko.

 

 

 

 

 

Karui pasibaigus, Chaimas Goldšteinas su žmona ir sūnumis emigravo į JAV. Gyvendamas Kalifornijoje, Chaimas Goldšteinas jautė pareigą atsidėkoti visiems jį ir jo šeimą gelbėjusiems žmonėms: rašė jiems laiškus, siuntė siuntinius. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 metų vasarą į Lietuvą iš Los Andželo, JAV, atvyko Dovydas Goldšteinas su žmona. Goldšteinų šeimą prisimena daugelis Eržvilko ir aplinkinių kaimų gyventojų, todėl 1991 metais susitikti su Chaimo Goldšteino sūnumi Dovydu atėjo visas būrys eržvilkiečių.

Jei ne Chaimo Goldšteino sumanumas, išradingumas, visų šeimos narių tikėjimas, kad jiems pavyks įveikti šaltį, ligas, visus įmanomus ir neįmanomus sunkumus, ir daugelio lietuvių valstiečių pagalba, Goldšteinų šeimą būtų ištikęs toks pat tragiškas likimas, kaip ir visus Eržvilko žydus.