NAUJOJO TIPŲ JEŠIVŲ ATSIRADIMAS

 

© Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus

 

Judaizmo religinių studijų mokyklos pažengusiems paaugliams ir suaugusiems vyrams, vadinamos ješivomis, Rytų Europoje veikė nuo viduramžių, tačiau XVIII–XIX a. sandūroje ši institucija ėmė silpti, vis daugiau jaunuolių rinkosi savarankiškas religinių tekstų studijas bendruomenės maldos namuose – beit midrašuose. Siekdamas sukurti aplinką gilesnėms Talmudo studijoms, Vilniaus Gaono mokinys Chaimas iš Voložino (1749–1821) maždaug 1803 m. įkūrė naujo tipo ješivą Voložine. Vadinamosios lietuviškosios ješivos, išpopuliarėjo tik XIX a. pabaigoje, nuo iki tol veikusių skyrėsi tuo, kad buvo finansuojamos nebe vietinės bendruomenės, lėšos joms buvo renkamos visame pasaulyje taigi ir studentus išlaikė nebe vietiniai gyventojai, jiems buvo skiriamos stipendijos pragyvenimo išlaidoms padengti. Be to, priešingai nei iki tol veikusiose ješivose, naujojo tipo institucijose vyko stojamieji ir atsiskaitymo egzaminai, buvo numatytos atostogos, studentai dėvėjo uniformas.