Paskaita „Mikva, laukimo saldybė ir nesibaigiantis medaus mėnuo“ |
← |
Publikuota: 2024-10-04
Renginio data: 2024 10 13 Visi renginiai
Spalio 13 d. 14 val. Samuelio Bako muziejuje žydų kultūros žinovė edukatorė Natalja Cheifec pasakos apie vieną slapčiausių ir intymiausių moterų ritualinės praktikos aspektų – dvasinį apsivalymą. Jį padeda užtikrinti mikva, tekančio vandens baseinas.
„Praskleisime paslapties skraistę, kad sužinotume, kodėl žydų religinė santuoka tokia tvari ir kodėl sutuoktiniai medaus mėnesį kaskart išgyvena iki gyvenimo pabaigos“, – intriguoja edukatorė.
Samuelio Bako muziejuje eksponuojamos Vilniaus Didžiosios sinagogos mikvos liekanos. Nuo jų, o tiksliau – prie jų, ir prasidės Nataljos pasakojimas.
Anot edukatorės, mikva, kaip ir amudas, bima, aron kodešas, yra nepaprastai reikšmingas religinės praktikos objektas. „Kad žydai apsigyventų štetle, pirmiausia jame turėdavo atsirasti ne sinagoga, o mikva. Nes ji padeda užtikrinti vyro ir moters dvasinių santykių tyrumą“, – pabrėžia edukatorė.
Mikvoje naudojamas tik gamtinis – požeminis, šaltinių arba kritulių – vanduo, pasinerti į jį būtina visu kūnu. Toks ritualas sietinas su dvasiniu apsivalymu, tyrumu ir švara.
Tik po jo, pasak Cheifec, sutuoktiniams galima suartėti. Kelias savaites trunkantis susilaikymas stiprina sutuoktinių santykius. „Juk kai laukiame šventės, tas laukimas kartais būna saldesnis nei pati šventė“, – sako edukatorė.
↑ | ← |