PAGERBTI LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJAI |
← |
Publikuota: 2018-09-26
Rugsėjo 21 d., minint artėjančią Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, LR Prezidentūroje pagerbti Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėję Lietuvos piliečiai. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanoti 39 asmenys, rizikavę savo ir artimųjų gyvybėmis, kad padėtų išgyventi nacių okupuotoje Lietuvoje mirčiai pasmerktiems žydams. Dauguma teisuolių apdovanoti po mirties, tad atsiimti valstybės apdovanojimų atvyko jų vaikai, vaikaičiai ir kiti šeimos nariai.
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyrius nuosekliai tiria ir kasmet LR Prezidentūrai teikia medžiagą apie žydų gelbėtojus ir išgelbėtuosius. Pagal muziejaus ištirtus gelbėjimo atvejus ir parengtus teikimus nuo 1993 m. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanota beveik pusantro tūkstančio Lietuvos žydų gelbėtojų.
„Nušviesdami šiuos įvykius, aptinkamus praeities prieblandoje, muziejaus darbuotojai nesiliauja stebėtis, kiek skirtingų asmenybių ir jų veiklos aplinkybių lėmė, kad žūstančiam ir persekiojamam žmogui būtų ištiesta pagalbos ranka“, – savo kalboje teigė muziejaus direktorius Markas Zingeris. – Vienas teisuolis prisiminė, kad jį nacių okupacijos metais sakytum sukaustydavo dvi baimės: viena, kas bus su juo ir jo visa šeima, jeigu apie juos bus pranešta valdžiai; ir antras košmaras: o kas bus su tais ligoniais, moterimis, vaikais ir nekaltais kaimynais, jeigu jis jų negelbės. Tos baimės jo ir daugelio kitų gelbėtojų atveju grūmėsi tarpusavyje. Jo atveju antroji baimė dėl to, kas nutiks su pabėgėliais iš getų ir žudynių vietų, jeigu jis jų negelbės, įveikė pirmąją baimę. Ir žmogus išliko žmogumi.“
Tą pačią dieną Vilniaus Tymo kvartale, netoli Maironio g. 27, atidengtas paminklinis akmuo, skirtas žydų gelbėtojams pagerbti ir atminti. Jo atidengimo ceremonijoje dalyvavo ir į susirinkusius kreipėsi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus pavaduotoja, Pasaulio tautų teisuolio Balio Simanavičiaus anūkė Kamilė Rupeikaitė, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis, arkivyskupas Gintaras Grušas. Netolimoje ateityje paminklinį akmenį turėtų pakeisti nuolatinis memorialas.
Pauliaus Račiūno ir Monikos Kareniauskaitės (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras) nuotraukos
↑ | ← |