MĖNESIO EKSPONATAS

1940 m. vasarą skulptorius Žakas Lipšicas padėjo kurti eskizus skulptūrai Pabėgimas, kuri laikoma paskutiniu menininko darbu iš vadinamojo „Paryžiaus periodo“ prieš pasitraukimą į JAV. Kitaip nei dauguma garsiausių šio periodo darbų, sukurtų Paryžiuje, Bulonės miške, bičiulio Le Corbusiero suprojektuotoje studijoje, skulptūra Pabėgimas buvo sukurta Tulūzoje, kur skulptorius su pirmąja žmona Berta, metę visus darbus ir unikalią kūrinių kolekciją, palikę studiją bičiuliams, išvyko vos tik nacių kariuomenė įžengė į sostinę. Manoma, kad eskizus šiai skulptūrai kurti Žaką Lipšicą įkvėpė italų menininko Giano Lorenzo Berninio barokinis šedevras Apolonas ir Dafnė. Piešinyje Pabėgimas matomas dviejų figūrų – vyro ir moters – desperatiškas judesys. Moters rankos tarytum maldaujamai ištiestos į viršų, o galva iš nevilties ar išgąsčio perkreipta. Moterį prilaikančio ar sugriebusio vyro siluetas kelia dviprasmišką įspūdį – ir gelbėtojo, ir agresoriaus.

 

Kūriniu Pabėgimas Žakas Lipšicas tarytums išpranašavo savo lemtį – jam su žmona ir bebaigiančiu galioti užsienio pasu teko iš Tulūzos skubiai bėgti į Portugaliją, o iš ten – sausakimšu pabėgėlių laivu išplaukti Atlanto vandenynu į JAV. Kelionės metu Žakas Lipšicas vos nepaskendo nukritęs nuo denio kopėčių. Ši jo ir kitų pabėgėlių patirtis galiausiai saugiai JAV įsikūrusį menininką persekiojo daugelį metų. Žakas Lipšicas sukūrė visą seriją eskizų, priskirtinų jo skulptūriniams sumanymams Pabėgimas ir Egzilio kelias. Vienuose matyti žmonės, nešantys vieni kitus ant nugaros – pabėgėliai gal ir atvyko į saugų uostą, bet sunkus egzilio kelias dar prieš akis. Kitur – desperatiškai rėkianti figūra neša kitą, liepsnojančią – aliuzija į tai, kad ne visiems pabėgėliams pavyko saugiai pasiekti uostą.

 

Skulptūrą Pabėgimas, sukurtą pagal to paties pavadinimo piešinį, 2016 m. Paryžiaus judaizmo meno ir istorijos muziejus išskyrė kaip vieną iš penkių reikšmingiausių muziejaus eksponatų.

 

Parengė VVGŽM Istorijos tyrimų skyriaus muziejininkė Aušra Rožankevičiūtė