Mėnesio eksponatas

 

Williamas Kentridge‘as (g. 1955 m. Johanesburge, Pietų Afrikos Respublikoje), kurio seneliai iš tėvo pusės buvo kilę iš Lietuvos, yra vienas garsiausių tarpdisciplininių PAR menininkų, kuriantis įvairiose srityse – grafikoje, scenografijoje, animacijoje, performanse, videomene. Būdamas dviejų advokatų, kovojusių prieš apartheido režimą, sūnus, jis anksti išmoko kelti klausimus dėl galios disbalanso šalyje. Naudodamas įvairias priemones menininkas įvelka politinius įvykius į paveikias poetines alegorijas. Jo ypač mėgstama technika – animacinių filmų kūrimas naudojant fotografuotus anglies piešinius ir popieriaus koliažus, išsaugant visus piešinio pakeitimus ar trynimus.

 

Kentridge‘as yra surengęs parodas beveik visuose žymiausiuose pasaulio muziejuose, jo darbai eksponuoti Documenta X, XI, XIII parodose Kaselyje, Vokietijoje (1997, 2002, 2012), San Paulo Bienalėje Brazilijoje (1998), Venecijos Bienalėje Italijoje (1999), Havanos Bienalėje Kuboje (2000), Sidnėjaus Bienalėje Australijoje (2008).

 

Kentridge‘as ne kartą kviestas kurti operų scenografiją. Jo operos ir teatro projektai pristatyti festivaliuose Grahamstoune (Pietų Afrikoje), Avinjone (Prancūzijoje), Zalcburge (Austrijoje) ir kitur. Vienas žymiausių jo darbų – 2006 m. Dmitrijaus Šostakovičiaus operos „Nosis“ pastatymas Niujorko Metropolitano operoje.

 

„Nosyje“ pasakojama istorija jos autoriui Nikolajui Gogoliui tapo puikia priemone ironizuoti Rusiją XIX a. 4 dešimtmetyje – despotizmo, teroro, didžiulės biurokratijos ir socialinio susiskaldymo laikotarpiu. Kentridge‘ui Gogolio pasakojimas padėjo tyrinėjant neseną savo tėvynės istoriją. Kentridge‘as sujungė absurdišką, biurokratišką Gogolio Rusijos tironiją su Stalino režimu ir nesena Pietų Afrikos apartheido istorija.

 

Šis menininko Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui dovanotas lino raižinys yra skirtas stalinistinio susidorojimo su oponentais temai. Kūrinyje vaizduojamas myriop nuteistas bolševikas Nikolajus Bucharinas, kurio istorijoje makabriškai susipina juokas ir mirtis. Jo politinis bejėgiškumas yra išreiškiamas jo dingusią nosį užklijuojant žodžiais XA XA XA (CHA CHA CHA).

 

Parengė VVGŽM Istorijos tyrimų skyriaus muziejininkė Karina Simonson.