PRANEŠIMAS SPAUDAI

Pasak parodos kuratorės, menotyrininkės dr. Vilmos Gradinskaitės, ekspozicija unikali tuo, kad pirmą kartą Lietuvoje ir pasaulyje nagrinėja Lietuvos vaizdinių litvakų kūryboje temą ir leidžia pažvelgti į Lietuvą litvakų akimis.
 

„Paroda akcentuoja svarbiausius litvakų kūrybos aspektus, kurie atskleidžia Lietuvos vaizdinių tipizaciją ir transformacijas – nuo romantizuoto istorinio Vilniaus, gimtųjų štetlų ir tradicinio Lietuvos peizažo iki varganų darbininkų kvartalų, miestų griuvėsių ir Lietuvos už spygliuotos geto tvoros. Lankytojai išvys ankstyvąją Lietuvoje kurtą vėliau pasaulyje išgarsėjusių dailininkų Neemijos Arbit Blato, Makso Bando ir Isajos Kulvianskio tapybą, kurios išlikę itin mažai, pasiners į Samuelio Bako, Teo Tobiaso, José Gurvičiaus ir kitų litvakų tapybinius vaikystės prisiminimus“, – teigia menotyrininkė.

Greta parodoje eksponuojamų paveikslų lankytojų lauks penkiolika stendų lietuvių ir tiek pat – anglų kalbomis. Poezijos mėgėjus pradžiugins iš jidiš kalbos versti eilėraščiai, o istorijos, muzikos, kino ir teatro gerbėjai sužinos ne vieną įdomų faktą. Parodos stendai parengti pasitelkus Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus rinkinius, vaizdinę ir dokumentinę medžiagą iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Izraelio, Rusijos, JAV ir Urugvajaus muziejų, archyvų ir privačių kolekcijų.

 

Parodoje bus galima pažiūrėti ir du unikalius, nepelnytai pamirštus filmus. Tai 1924 m. Lenkijos kino kompanijos sukurtas nebylusis filmas „Vilniaus legenda“, kuris buvo įgarsintas1933 m., o siužeto pasakotoju tapo vilnietis Jozefas Bulovas, tuo metu sėkmingai dirbęs aktoriumi Niujorke, bei 1964 m. Lietuvos kino studijoje režisieriaus Raimundo Vabalo sukurtas pirmasis spalvotas lietuviškas vaidybinis filmas-pamfletas „Marš, marš, tra-ta-ta!“ (scenarijaus bendraautoriai –  Grigorijus Kanovičius ir Ilja Rud-Gercovskis), kurio politinė satyra liko nesuprasta ir neįvertinta to meto žiūrovų.

 

Parodą „Lietuva litvakų kūryboje“ lydės audiogidas, pritaikytas turintiems regėjimo negalią, o jaunieji parodos lankytojai galės nekasdieniškai praleisti laiką prie magnetinių dėlionių kurdami Lietuvos peizažą ar Lietuvos miestelių – štetlų vaizdus.

 

Ši paroda – įžanga į steigiamą Litvakų kultūros ir tapatybės muziejų, kuris įsikurs istoriniame hebrajų gimnazijos „Tarbut“ pastate ir veiks kaip Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys. Litvakų kultūros ir tapatybės muziejuje bus surinktas po visą pasaulį išbarstytas Lietuvos žydų meninis ir kultūrinis paveldas, išryškintos pasaulinio garso kūrėjais ir išradėjais tapusių išeivių iš Lietuvos sąsajos su jų lietuviška-žydiška kilme, tradicijomis ir kultūrine aplinka Lietuvoje, pristatyti saviti kultūriniai fenomenai. Planuojama, kad naujasis muziejus duris atvers 2020 metais.

 

 

Živilė A. Juonytė,