Mėnesio istorija

 

Šiaulietis Nathanas Katzas su giminaičiais 1941 metų vasarą buvo įkalintas Šiaulių gete. Ten jis susipažino su tokio paties likimo drauge Sima iš Kybartų. Jauni žmonės pamilo vienas kitą. 1943 metais naciams pradėjus patirti pralaimėjimus fronte, gyvenimas gete tapo dar žiauresnis. Pasklido kalbos, kad getas bus likviduotas, o belaisviai išvežti į Aušvicą. Gete buvo manoma, kad sutuoktinius į koncentracijos stovyklas išveš kartu, todėl 1943 metų rugpjūčio 23 dieną Nathanas Katzas ir Sima geto žydų taryboje susituokė. Tai buvo atlikta paskubomis be tradicinės chupos, Nathanas tik ištarė savo išrinktajai Simai: „Harei at mekudešes li be’tabaat zu, ke’das Mošė ve’Isroel“ („Su šiuo žiedu tu man pašventinta pagal Mozės ir Izraelio įstatymą“). Šiaulių geto viršininkas kvatojo iš šių vestuvių, sakydamas, kad Hitleris visus žydus mato jau tik kaip muziejų eksponatus, ir įsakė radistu dirbusiam lietuviui nufotografuoti jaunuosius, o nuotrauką atidėti būsimo muziejaus apie išnykusią „padermę“ archyvui. Bet Katzai nelaukė nei kol taps muziejaus eksponatais, nei kol bus likviduotas getas. Tais pačiais 1943 metais, tuoj po Vaikų akcijos, Nathanas su žmona Sima ir tėvu Aronu, padedami Arono pažįstamo rietaviškio Antanaičio, pabėgo iš geto ir slapstėsi Telšių apylinkėse pas ūkininkus Oną ir Joną Žilevičius. Dėl šios šeimos pasiaukojimo ir pastangų Nathanas ir Sima Katzai 1944 metais sulaukė karo Lietuvoje pabaigos. Po karo Nathanas kartą Vilniuje netikėtai sutiko tą patį lietuvį radistą-fotografą. Šis neteko žado, pamatęs gyvą ir sveiką planuotą „muziejaus eksponatą“, ir net susizgribo surasti garsiąją nuotrauką. Pasak Nathano Katzo, jie su Sima – bene vienintelė pasaulyje gete susituokusi pora, turinti oficialią savo vestuvių nuotrauką.