BRAZILIJOJE ATIDARYTA PARODA „AKIMIRKOS. IŠ LIETUVOS ŽYDŲ ISTORIJOS“

Parodos bei kuriamo Litvakų kultūros ir tapatybės muziejaus pristatymas, kaip ir visas festivalis „Labas!“, vyko Emos Klabin fondo muziejuje. Litvakų kilmės Ema Klabin (1907-1994) – žymi Brazilijos kolekcionierė, filantropė, kurios tėvai iš Lietuvos į Braziliją atvyko XIX a. pabaigoje. Šis renginys yra Brazilijoje garsios Klabin - Lafer šeimos duoklė savo litvakiškoms šaknims. Festivalio atidaryme dalyvavo Brazilijos užsienio reikalų ministerijos, San Paulo valstijos ir savivaldybės, konsulinio korpuso atstovai, kultūros veikėjai. Emos Klabin fondo prezidentas, buvęs Brazilijos užsienio reikalų ministras, litvakų kilmės dr. Celso Lafer sveikino Lietuvą ir Brazilijos lietuvius valstybės atkūrimo šimtmečio proga ir džiaugėsi iniciatyva San Paule pristatyti Lietuvos žydų istoriją, kuri yra neatsiejama Lietuvos raidos dalis.
 

Parodą „Akimirkos. Iš Lietuvos žydų istorijos“ sudaro 47 fotografijos, pateikiamos istoriniame kontekste, ir simboliškai atspindinčios įvairius Lietuvos žydų istorijos ir kultūros aspektus – švietimą, religiją, sinagogų architektūrą, kultūrinę, meninę ir sportinę veiklą, dalyvavimą kraštui svarbiuose įvykiuose, emigraciją. Pristatydama parodą, K. Rupeikaitė pabrėžė, kad į Lietuvos šimtmečio istoriją įeina ir intensyvūs, kultūros ir ekonomikos augimu pasižymėję tarpukario metai, ir tragiška Lietuvos žydų sunaikinimo istorija Holokausto metais, ir 50 istorijos užmaršties metų sovietmečiu. Žydų indėlis į Lietuvos kultūrą, mokslą ir klestėjimą nuo seno buvo didžiulis, tad švęsdami laisvą ir nepriklausomą Lietuvą, šiandien prisimename tai, ką žydai sukūrė Lietuvoje ir Lietuvai. Tarp unikaliausių parodoje pristatomų fotografijų – Lietuvos kariuomenės kariai žydai prie valgyklos, kur paruoštas Pesacho sederis, žydų stygininkų orkestras iš Vabalninko, Toros ritinių laidojimo procesija iš karto po II pasaulinio karo apgriautame Vilniaus Didžiosios sinagogos kieme, Vilniaus arba Kauno gete rasta 1921 m. daryta San Paulo miesto nuotrauka, bylojusi apie litvakų ryšius su tolimąja Brazilija. Brazilija – futbolo kraštas, tad renginio svečius sudomino faktas, kad tarpukario Lietuvoje žydus buvo apėmusi tikra futbolo karštinė, ir net maži miesteliai turėjo žydų futbolo komandas. Paroda Emos Klabin muziejuje bus eksponuojama iki birželio 27 d., po to ji keliaus į kitas San Paulo – didžiausio Pietų Amerikoje miesto – erdves.
 

Į Litvakų kultūros ir tapatybės muziejaus pristatymą susirinkusiems kviestiniams svečiams K. Rupeikaitė pristatė įvairiapusę VVGŽM veiklą bei poreikį sukurti naują muziejaus padalinį, kuriame istoriniame kontekste bus atskleisti Lietuvos žydų kultūriniai fenomenai, pristatyti litvakai, veikę Lietuvos istorijos, kultūros ir mokslo raidą, įnešę didžiulį indėlį į Lietuvos formavimąsi, bei reikšmingai prisidėję prie pasaulio mokslo, švietimo, literatūros, kino, fotografijos, muzikos bei dailės raidos. Žymių kūrėjų ir mokslininkų profesinio kelio ypatumai, kūrybos procesų atskleidimai, jų tapatybės kismas emigracijoje turėtų sudominti dabartinės Lietuvos kartas, ieškančias savo tapatybės.
 

Pristatyma projektą, K. Rupeikaitė pabrėžė bendradarbiavimo su tarptautinėmis institucijomis ir įvairių šalių litvakais svarbą. Kuriamas muziejus skirtas ne tik ryškiausiam litvakų indėliui į Lietuvos istoriją ir kultūrą atskleisti, bet, stiprinant ir plėtojant ryšius su įvairiose šalyse ir žemynuose gyvenančiais litvakais, pristatyti ir po pasaulį pasklidusių žinomų litvakų kūrybą bei jų santykį su Lietuva; bendradarbiaujant su užsienio muziejais, privačiais kolekcininkais, pačiais litvakų menininkais ir jų palikuonimis, sugrąžinti jų paveldą į Lietuvą. Kadangi projektu siekiama parodyti emigracijos geografiją ir saitus su įvairiais kultūriniais kontekstais, skolintis meno kūrinius, muziejui labai svarbus tiesioginis kontaktas su privačiais kolekcininkais, litvakų šeimomis, litvakų menininkais, mokslininkais ir jų palikuonimis.
 

Vizito į San Paulą metu K. Rupeikaitė taip pat lankėsi kitose reikšmingose žydų kultūros erdvėse – klube „Hebraika“, kur vėliau numatoma eksponuoti parodą „Akimirkos. Iš Lietuvos žydų istorijos“, iš Vilniaus kilusio žymiausio Brazilijos modernisto Lasaro Segallo muziejuje, kur aptarė galimybes surengti Segallo darbų parodą Lietuvoje ir keistis muziejų fonduose saugomais dokumentais, susitiko su kuriamo San Paulo žydų muziejaus archyvo darbuotojais, lankėsi Žydų imigracijos memoriale, kuris įrengtas seniausioje San Paulo Kehilat Israel sinagogoje. Visų susitikimų metu sutarta dėl bendradarbiavimo.
 

Generalinio Lietuvos konsulato San Paule iniciatyva K. Rupeikaitė ir kitas kviestinis festivalio svečias, rašytojas ir kultūros geografas dr. Laimonas Briedis susipažino su lietuviškąja San Paulo ir jo apylinkių istorija – lankėsi vieninteliame Pietų Amerikoje lietuvių rajone Vila Zelina, statytame apie 1934 m., Brazilijos lietuvių sąjungoje, 1976 m. įsteigtame lietuviškų sodybų komplekse „Lituanika“ netoli Atibaia miestelio (apie 100 km nuo San Paulo).
 

VVGŽM dėkoja Lietuvos generalinei konsulei Laurai Tupe už jos idėją surengti muziejus parodą San Paule ir už visokeriopą pagalbą konsulato darbuotojoms Dianai Borkovskytei ir Saulei Rasickienei, Emos Klabin fondo direktoriui dr. Celso Lafer, Emos Klabin muziejaus kuratoriui Paulo de Freitas Costa, Lietuvos garbės konsului Carlosui Levensteinui bei Lietuvos kultūros tarybai už paramą pristatant VVGŽM veiklas San Paule ir mezgant svarbius kultūrinius saitus.