PRISTATYTA KNYGA „DIPLOMATAI LIUDIJA IR SMERKIA ARMĖNŲ GENOCIDĄ“

Balandžio 24 dieną, minint 103-iąsias armėnų genocido metines, muziejaus Tolerancijos centre pristatyta knyga „Diplomatai liudija ir smerkia armėnų genocidą“. Tai – unikalus dokumentų ir liudijimų rinkinys, sudarytas vengrų akademikės dr. Évos Merenics.

 

Į leidinio pristatymą, surengtą drauge su Armėnijos Respublikos ambasada, susirinko ne tik Lietuvos armėnų bendruomenės nariai, bet ir istorija besidomintys vilniečiai bei užsienio diplomatai.
 

Pasak renginio svečius pasveikinusio muziejaus direktoriaus, rašytojo Marko Zingerio, žydų patirti išgyvenimai suteikia tam tikrą moralinį kompasą.
 

„Žydų istorija, kupina pavyzdžių apie persekiojimą, prievartinį gyventojų perkėlimą ir kitus žmogaus teisių pažeidimus, skatina mus būti jautriems bet kokiems žmogaus teisių pažeidimams. Šiandien mūsų moralinis kompasas krypsta į armėnų genocido pusę“, – kalbėjo M. Zingeris.
 

Į susirinkusius kreipėsi ir Armėnijos Respublikos ambasadorius Tigranas Mkrtchyanas. Jis džiaugėsi Lietuvos vyriausybės ir žmonių palaikymu armėnų tautai itin skaudžiu genocido klausimu.

„Atėjau čia iš Lietuvos genocido aukų memorialo, kur kasmet balandžio 24-ąją armėnų bendruomenė drauge su Lietuvos inteligentija ir politikos veikėjais padeda vainikus, skirtus armėnų genocido aukoms atminti. Esame nuoširdžiai dėkingi už tai, kad 2005 m. Lietuva priėmė rezoliuciją, pripažįstančią armėnų genocidą“, – kalbėjo armėnų diplomatas.
 

Vakaro svečius taip pat pasveikino Seimo tarpparlamentinių ryšių su Armėnijos Respublika grupės pirmininkas Povilas Urbšys, o pagrindinį pranešimą skaitė iš Turkijos kilęs, o šiuo metu šiuo metu Izraelyje besistažuojantis istorikas dr. Ümitas Kurtas.
 

„Pirmojo pasaulinio karo metais Osmanų imperijoje gyvenę armėnai patyrė didžiausią katastrofą. Dauguma vyrų, įskaitant ir jaunuolius, buvo nužudyti vietoje, o kiti – vyrai, moterys, vaikai ir seneliai – deportuoti į dykynes, kur šiandien plyti Irano ir Sirijos žemės. Deportuotieji patyrė įvairių kančių – grobimus, prievartavimus, kankinimus, žudymus, mirtį iš bado ir troškulio – kurias sukėlė įvairios priešiškai nusiteikusios grupės, pradedant Osmanų imperijos žandarais, turkų ir kurdų nereguliariosios kariuomenės kariais ir klajokliais, ir baigiant Osmanų imperijos kariuomene, – teigė tyrėjas. – Tie, kuriems pavyko išvengti deportacijų, o dažniausiai tai buvo moterys ir vaikai, buvo priversti priimti islamą, nes musulmoniška tapatybė laikyta naujosios tautinės valstybės pamatu. Visi šie <...> nusikaltimai ir sudaro tai, ką šiandien vadiname armėnų genocidu“.
 

Renginio dalyviai taip pat turėjo galimybę pamatyti dokumentinį filmą apie armėnų genocidą „Mėlynoji knyga“.