Mėnesio istorija

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus rinkiniuose saugoma per 80 Vilniaus geto kūrybos jidiš kalba rankraščių – dainų, eilėraščių, reviu, spektaklių scenarijų, apsakymų.
 

Tarp jų yra ir Šabsai Bliacherio (g. Vilniuje 1904, kitų šaltinių nurodymu, – 1907) poema „Jos paskutinis kelias“ (inv. nr. VŽM 4563), užrašyta mėlynu rašalu sąsiuvinyje (žr. iliustraciją VŽM 4563-1), kurio priešlapyje – autoriaus dedikacija Jakovui Gensui (žr. iliustraciją VŽM 4563-2).
 

Vilniaus gete Bliacheris buvo vienas pagrindinių teatro steigėjų ir aktorių. Taip pat tapo Literatų ir menininkų sąjungos valdybos sekretoriumi. Parašė literatūros kūrinį Ein un cvancik un einer (Dvidešimt vienas ir vienas, jidiš k.), skirtą žuvusiems iki 1942 m. žydų aktoriams atminti.
 

Ši Bliacherio veiklos sritis gete nėra atsitiktinė. Vaikystėje gavęs tradicinį išsilavinimą, o nuo 1919 m. mokęsis Varšuvos pasaulietinėje mokykloje jidiš dėstomąja kalba, nuo 1921 m.  Bliacheris lankė teatro studiją, 1924 m. parašė pirmąją vienaveiksmę komediją Artistai. Teatre jis vaidino, vertė tekstus, režisavo, dirbo sufleriu. Baigė dramos mokyklą ir tapo profesionaliu aktoriumi. Bliacherio amplua buvo ryškaus charakterio vaidmenys. 1940–1941 m. gyveno Vilniuje. Vaidino komedijos ir reviu teatre Remikot, vėliau – Valstybiniame žydų teatre Vilniuje. Nužudytas 1944 m. Kloogos koncentracijos stovykloje Estijoje.
 

Poemoje „Jos paskutinis kelias“ apdainuojama motina, kurią gete laidodamas vienas jos sūnų prisimena sunkų savo motinos gyvenimą įvairiais jos gyvenimo tarpsniais, tarp jų ir gete. Neatsitiktinai poemos pabaiga minoriškai lyrinė, autoriui pasitelkus įspūdingas personifikacijas: „Ir jam pasirodo: / Kastuvai / paskutinį kadiš sugirgžda,/ o vėjas savo „Amen”/ po laukus išnešioja…“ Antra vertus, Bliacheris perteikia ir stoišką motinos charakterį, pasireiškiantį žiauriomis geto aplinkybėmis: „Jos kambaryje jis du / žydų policininkus aptiko, ir ji, / jo mama, gana ramiai / tarė: /  - Jeigu reikalinga išpirka, / kodėl tai turėtų būti jaunimas…