Mėnesio istorija

Antanas Tumėnas – advokatas, Lietuvos valstybės Steigiamojo, I ir II Seimų narys, pirmosios Konstitucijos rengimo komisijos pirmininkas, 1924 m. birželį – 1925 m. vasarį ministrų kabineto pirmininkas, teisingumo ministras, Vilniaus universiteto teisės profesorius – su žmona Janina Kairiūkštyte-Tumėniene prasidėjus nacių okupacijai ir nuožmiam žydų persekiojimui suteikė reikšmingą pagalbą žinomo Kauno advokato Davido Volperto šeimai.

 

Iš Rietos Volpertaitės-Lesochin 2016 m. vasario 2 d. liudijimo: „Gimiau 1934 m. ir su savo tėvais Ida Gurvičaite-Volpert ir Davidu Volpertu prieškariu gyvenau Kaune. Mano tėvas buvo žinomas advokatas, motina – pianistė. Prasidėjus karui, vos tik rusų kariuomenė pasitraukė iš Kauno, mano tėvui paskambino jo kolega, mūsų šeimos draugas Antanas Tumėnas – taip pat advokatas, teisės profesorius. Išsigandęs antisemitinių proveržių mieste, jis paprašė niekur neiti iš namų, pasiimti būtiniausius daiktus (prisimenu, kad pagriebiau savo lėlę) ir laukti, kol jis atvyks. Jis netrukus atvažiavo, regis, su vežiku ir išsivežė mus į savo namus. Kelias savaites, kai žydai buvo priversti persikelti į getą, mes gyvenome pas Tumėnus, buvome viskuo aprūpinti. Man įsiminė Tumėno žmona Janina – ji buvo labai maloni, labai gražiai mus priėmė. Pamenu, kaip ta malonios išvaizdos jau pražilusi moteris rūpinosi manimi, stengėsi padėti, kai negalavau... Žinoma, Antanas ir Janina Tumėnai mums padėjo nė negalvodami apie kokį nors atlygį.“

 

Antanas Tumėnas Kaune buvo labai žinomas žmogus, todėl savo namuose Kauno centre negalėjo suteikti patikimo ilgalaikio prieglobsčio Volpertų šeimai. Be to, pasak Rietos Volpertaitės-Lesochin, „Nei mano tėvas, baigęs mokslus Vokietijoje, nei Tumėnas netikėjo, kad gete žydams vokiečiai kels rimtą pavojų. Į getą persikėlė visi tėvo artimieji, seserų ir brolių šeimos, todėl ir tėvas norėjo būti šalia jų.“

 

1941-ųjų rugpjūčio viduryje Ida ir Davidas Volpertai susirado kambarėlį gete ir su dukrele Rieta persikėlė ten. Ne kartą Davido Volperto kolegos ir buvę klientai jam siūlė pagalbą, tačiau jis nenorėjo palikti artimųjų. Rietą Volpertaitę išgelbėjo jos auklė Elena Chlopinaitė, o mergaitės tėvai žuvo koncentracijos stovyklose: Davidas Volpertas – Dachau, Ida Volpertienė – Štuthofe. Rieta Volpertaitė su buvusia aukle Elena Chlopinaite, ją išgelbėjusia karo metais, 1974 m. emigravo į Izraelį.

 

Už dalyvavimą antinacinio pasipriešinimo pogrindinėje veikloje 1944 m. Antanas Tumėnas buvo suimtas gestapo, tačiau medikų komisijai pripažinus jo sveikatą kritine, jis iki teismo buvo paleistas ir su žmona Janina artėjant frontui pasitraukė iš Lietuvos. Išvengę daugybės pavojų 1944 m. Tumėnai pasiekė Vieną, tačiau Antano Tumėno sveikata buvo visai pakirsta. Iki paskutiniųjų gyvenimo dienų Antanas Tumėnas liko ištikimas savo principams – tarnauti visuomenei, padėti artimui, nepasiduoti įvykių eigai, nors dėl to ir tektų nukentėti. Ilgėdamasis Lietuvos, bet neprarasdamas vilties grįžti, Antanas Tumėnas mirė 1946 m. vasario 8 d. Austrijoje, Bachmaninge.

 

Rietos Volpert-Lesochin prašymu 2017 m. Antanas ir Janina Tumėnai už itin svarbią pagalbą Volpertų šeimai pirmomis karo dienomis Kaune apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.