04.24: Steve`o Marcuso maištinga paroda „SK8 ART: Vilnius Niujorko ritmu“ |
← |
Publikuota: 2025-04-15
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus kviečia ruoštis tikram kultūros šuoliui – balandžio 24 d. 18 val. Samuelio Bako muziejuje atidaroma maištinga Niujorko menininko Steve`o Marcuso paroda „SK8 ART: Vilnius Niujorko ritmu“.
Menininkas, kurio Vilniuje laukiama jau šį savaitgalį, pristato netikėtą kūrybos seriją – 38 kompozicijas ant riedlenčių, jos jam atstoja tapybos drobes. Čia – ir animaciniai veikėjai, ir andergraundo komiksų pasaulis, taip pat tradiciniai žydų ir šiuolaikiniai gatvės kultūros simboliai.
Kompozicijos atskleidžia Steve`o aistrą rabinizmo studijoms, žydų kultūrai, kartu tai pagarba maištingai jaunystei. Ryškiaspalviai, energija pulsuojantys vaizdai kalba drąsia, jaunatviška, vizualiai kandžia kalba. Tai kūryba be cenzūros – iš širdies, iš gatvės, iš gyvenimo.
Jaunystėje Steve`as dalyvavo kontrkultūros scenoje, o sulaukęs vidutinio amžiaus patyrė kūrybinį atsinaujinimą. „Kuo gyvenau tada – pankroku, andergraundo komiksais, grafičių menu, hiphopu – ir kas man brangu dabar, panorau perteikti žydiška ikonografija ir visiems suprantama kalba – todėl pasirinkau riedlentes. Pasipriešinti globalizacijai, suvienodėjimui galiu tik atverdamas pasauliui savo tikrąją tapatybę ir perteikdamas ją gatvės meno stilistika“, – sako Steve`as.
Žydų populiariosios kultūros eksperto, YIVO instituto Niujorke mokslinio bendradarbio ir kuratoriaus dr. Eddy`io Portnoy`aus manymu, menininkas padarė stebuklą: „Padedamas stebuklingos vaizduotės, Marcusas tobulai sujungia iš pažiūros nieko bendra neturinčius dalykus ir atveria mums alternatyvią visatą, kurioje andergraundo riedlenčių kultūra sutinka tradicinę žydų kultūrą.“
Džiaugsmu dalijasi ir pats autorius – ką tik paaiškėjo, kad jo darbai bus įtraukti į YIVO instituto Niujorke nuolatinę kolekciją.
Vis dėlto išskirtinę vietą riedlenčių serijoje užima kūriniai, dedikuoti Lietuvai. „Zappos žydų princesės riedlentėje“ Marcusas išsako susižavėjimą lietuvių menininkais, kurie miesto centre pastatė Franko Zappos skulptūrą – žodžio ir kūrybos laisvės simbolį. Riedlentėje įrašyta nuoroda į Zappos kūrinį iš 1979 metų albumo „Sheik Yerbouti“.
Kitame kūrinyje legendinis sūrio „Džiugas“ milžinas žaismingai transformuojamas į rabiną, o trečiame – iš ritualinės prieskonių dėžutės išnyra gotikinis Vilniaus perlas – Šv. Onos bažnyčia.
Suintrigavo? Tad pasiruošk – nuo balandžio 24 d. skriesime vasaros link kartu su Steve`o Marcuso riedlenčių menu! Paroda „SK8 ART: Vilnius Niujorko ritmu“ veiks iki rugsėjo 10 dienos.
Daugiau apie menininką
Niujorko menininkas Steve`as Marcusas (dar žinomas kaip smarcus) yra pelnęs Amerikos iliustruotojų draugijos garbės vardų ir apdovanojimų. Jo darbų yra Kalifornijos Oklando muziejaus, Floridos žydų muziejaus FIU, taip pat Harvardo bibliotekos Ludlow Santo Domingo bibliotekos plakatų kolekcijose, Jidiš knygų centre, George`o Washingtono universiteto Tarptautiniame kontrkultūros archyve, Majamio Dade viešojoje bibliotekoje, YIVO žydų mokslinių tyrimų institute, Galicijos žydų muziejuje ir privačiose meno kolekcijose JAV ir kt. šalyse.
Marcusas yra bendradarbiavęs su Allenu Ginsbergu, Kenu Kesey`u, Timothy`u Leary`u, Normano Mailerio fondu, Naujojo Orleano džiazo muziejumi ir grupe „The Red Hot Chilli Peppers“, sukūrė meno kūrinių ir iliustracijų leidiniams „The New York Times“ ir „High Times Magazine“, garsiajam Kanapių festivaliui, Jungtinėms Tautoms, MTV, leidiniams „Tattoo International“, „The Source“ ir „Esquire“, taip pat plakatų visame pasaulyje garsiam „Filmore“ klubui San Fransiske.
Daug kartų eksponavo savo kūrinius „Art Basel“ parodoje Majamyje, Floridos valstijoje, JAV, Eldridge gatvės muziejuje Niujorke, Jeruzalės bienalėje, Lenkijos Komiksų muziejuje, Galicijos žydų muziejuje Krokuvoje, Lenkijoje, JAV Meino valstijos Žydų muziejuje, Sherwino Millerio žydų meno muziejuje, Everharto muziejuje ir Bernardo Hellerio muziejuje Niujorke bei kitose prestižinėse institucijose ir meno galerijose.
Daugiau informacijos apie Marcusą ir jo kūrinius, gimstančius studijoje Manhatano Žemutiniame Ist Saide, galima rasti interneto puslapyje www.smarcus.com ir Instagram paskyroje @smarcusart.
Data: nuo balandžio 24 d.
Vieta: Samuelio Bako muziejus
Adresas: Naugarduko g. 10, Vilnius
Bilietai: 6 / 3 Eur
Vieta: Samuelio Bako muziejus
Adresas: Naugarduko g. 10, Vilnius
Bilietai: 6 / 3 Eur
Dr. Eddy Portnoy (YIVO) apie Steve`o Marcuso kūrybą
Kartais su žydų istorija žaidžiamas intelektinis vaizduotės žaidimas. Tai alternatyvios visatos kūrimas, arba – „kas būtų, jeigu“. Jeigu, pavyzdžiui, Holokaustas niekada nebūtų įvykęs? O jeigu naciai nebūtų išžudę daugumos Lenkijos žydų? Jeigu 3,5 milijono žydų būtų buvę leista gyventi? Kaip atrodytų jų kultūra? Kaip atrodytų Lenkijos kultūra, jei 15 proc. jos gyventojų būtų buvę žydai? Ar XX a. 6–7 dešimtmečiais būtų atsiradę jidiš rokenrolo grupės? Kokias televizijos laidas ir filmus būtų galėję sukurti šie žmonės? Ar lenkų stand-up komedija tuomet būtų buvusi kitokia? Kaip jidiš kalba būtų įžodinta 7 dešimtmečio meilės vasara ir kaip tai skambėtų ? Arba kaip atrodytų jidiš pankroko scena? Kokia tai būtų muzika?
Žaisdami šį žaidimą žydai, iš kurių buvo atimta galimybė egzistuoti, gali daryti viską, ką darė visi žmonės, tik vartodami savo kalbą ir akcentuodami žydišką savastį. Žydų populiarioji kultūra būtų atrodžiusi visai kitaip, jeigu jai būtų buvę leista klestėti. Žydų jaunimas būtų purškęs jidiš grafičius. Superherojai būtų galėję kalbėti jidiš kalba. Išnykę žydai būtų davę pradžią įvairiausiems popkultūros reiškiniams. Be kita ko, jie taip pat būtų važinėję riedlentėmis, kalbėdami jidiš. Nors realiame gyvenime daug žydų važinėjo riedlentėmis, tačiau mažai tikėtina, kad jie tai darė kalbėdami jidiš kalba, kuria prieš karą kalbėjo dauguma Europos žydų.
Riedlentė kažkada užėmė svarbią vietą mano gyvenime. Pamenu, kaip sėdėdamas mokyklos klasėje skaičiuodavau laikrodyje tiksinčias paskutinės pamokos sekundes, nekantraudamas, kada galėsiu lėkti į riedlenčių parką ir nusileisti į baseiną arba padaryti šuolį ore nuo pusės rampos. Šie dalykai man teikdavo didelį džiaugsmą. Kartais pakeliui namo užsukdavau pas močiutę užkąsti schmaltz silkės su chala ir keletu grievenes lėkštėje. Bet mano galvoje šie du pasauliai – žydų pasaulis ir riedlenčių pasaulis – niekada nesusijungė. Man jie atrodė labai tolimi, ir nebuvo jokios galimybės nutiesti tarp jų tiltą. Kaip būtų „riedlentė“ jidiš kalba? Redlbret? Ar šuolis ore be rankų, ollie, taip ir vadintųsi? O gal jidiš kalba tai būtų arele? Kokie kiti riedlenčių triukai būtų turėję jidiš pavadinimus? Frontzayt krats? Riedlenčių kultūra pagimdė neįtikėtinas madas ir grafiką. Kokie būtų jų žydiški variantai?
Steve`as Marcusas mums suteikia galimybę pamatyti, kaip visa tai galėjo atrodyti. Padedamas stebuklingos vaizduotės, Marcusas tobulai sujungia iš pažiūros nieko bendra neturinčius dalykus ir atveria mums alternatyvią visatą, kurioje andergraundo riedlenčių kultūra sutinka tradicinę žydų kultūrą. Steve`o menas yra magiškas – nors, jūsų manymu, šie du pasauliai vienas kitam prieštarauja, čia jie natūraliai susilieja ir sukuria naują visumą, kurioje tikrai galima įsivaizduoti riedlentininkus, atliekančius arele ar hinterzayt luft.
Eddyʹs Portnoyʹus yra žydų populiariosios kultūros ekspertas. Kolumbijos universitete įgijo jidiš studijų magistro laipsnį, Amerikos žydų teologijos seminarijoje – žydų istorijos mokslų daktaro laipsnį. Eina vyresniojo mokslo darbuotojo ir parodų kuratoriaus pareigas YIVO, taip pat dirba YIVO moksliniu konsultantu Maxo Weinreicho centre. Laikomas svarbiu jidiš humoro ekspertu.
| ↑ | ← |
