Jie griovė sovietų imperiją: filmų peržiūra ir diskusija

Lapkričio 6 d. (trečiadienį) 18 val. Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje prisiminsime garsius sovietmečio politinius disidentus Nataliją Gorbanevskają (1936, Maskva – 2013, Paryžius) ir Viktorą Fainbergą (1931, Charkivas – 2023, Prancūzija): du dokumentininkų Ksenijos ir Kirilo Sacharnovų filmai pasakos apie žmones, kurie nepabūgo sovietų režimo ir 1968-ųjų rugpjūtį Raudonojoje aikštėje Maskvoje protestavo prieš SSRS invaziją į Čekoslovakiją. Pristatyti filmų iš Lenkijos atvažiuos pati režisierė.

 

Lapkričio 7 dieną 18 val. šiųdviejų filmų peržiūra, dalyvaujant K. Sacharnovai, įvyks ir Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centre Kaune, S. Daukanto g. 27.

 

Ksenija ir Kirilas pasitraukė iš Rusijos, šiai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, ir su aštuonmečiu sūnumi apsistojo Lenkijoje. Žydų bendruomenės „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ steigėjas, daugelio meno projektų iniciatorius Daumantas Levas Todesas su Sacharnovais susipažino 2015 metais, kai šiedu kūrė filmą apie Vilniaus getą išgyvenusią rašytoją Mariją Rolnikaitę.

 

 

1968 m. rugpjūčio 25 d. rusų poetė Natalija Gorbanevskaja ryžosi veiksmui, pakeitusiam jos gyvenimą: su trijų mėnesių sūnumi ji stojo greta kitų septynių žmonių, kurie Raudonojoje aikštėje protestavo prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją. Pasipriešinimo aktas jai atsiejo kelerius įkalinimo metus. Natalija Gorbanevskaja tapo disidentų judėjimo legenda, dažnai šlovinama kaip didvyrė. Tačiau ji kukliai tvirtino: „Nesu didvyrė, aš tik paprastas žmogus.“

Filmo kūrėjai keletą metų lydėjo Nataliją Gorbanevskają, stebėdami poetės rūpesčius, drąsios pozicijos motyvus ir gyvenimą tremtyje po to, kai ji buvo priversta palikti SSRS.

 

 

1968 m. rugpjūčio 25 d. Viktoras Fainbergas dalyvavo legendinėje demonstracijoje Raudonojoje aikštėje prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją. Jam SSRS pritaikė griežtą sankciją – baudžiamąją psichiatriją. Užuot puolęs į neviltį, Viktoras Fainbergas kalėdamas sugebėjo surengti tarptautinę kampaniją prieš psichiatrijos naudojimą politiniais tikslais.

 

1968-ųjų protestas prieš sovietų sprendimą siųsti tankus į Prahą buvo simbolinis žingsnis, pradėjęs disidentų judėjimą SSRS. Sovietų pajėgos rugpjūčio 21-ąją numalšino vadinamąjį Prahos pavasarį, mėginusį demokratizuoti komunistinę sistemą.

 

Protestuotojai Maskvoje spėjo iškelti vos kelis plakatus su užrašais „Gėda okupantams“, „Už jūsų ir mūsų laisvę“ ir „Tegyvuoja laisva ir nepriklausoma Čekoslovakija“ ir juos tuoj pat suėmė saugumiečiai.

 

Be N. Gorbanevskajos ir V. Fainbergo, tarp akcijos dalyvių buvo Pavelas Litvinovas, Vladimiras Dremliuga, Konstantinas Babickis, Larisa Bogoraz, Vadimas Delaunay ir Tatjana Bajeva. Visiems teko brangiai sumokėti už pasipriešinimą režimui.