PRISIMENAME ŽYDŲ GELBĖTOJUS

Pradžia > Naujienos ir renginiai > Naujienos > PRISIMENAME ŽYDŲ GELBĖTOJUS

Publikuota: 2024-09-18

Kiekvieną rugsėjį, minėdami Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, pagerbiame per Antrąjį pasaulinį karą nužudytų Lietuvos piliečių žydų atminimą. Šiomis dienomis prisimename ir žydų gelbėtojus, Lietuvos piliečius, kurie pasipriešino okupaciniam režimui ir, nepaisydami mirtino pavojaus, gelbėjo pasmerktuosius mirti.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus siūlymu LR prezidentas Gitanas Nausėda 2024 m. rugsėjo 18 d. dekretu Nr. 1K-71 Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo 30 Lietuvos piliečių, gelbėjusių žydus per nacių okupaciją.

Apdovanojami gelbėtojai karo metais gyveno įvairiose Lietuvos vietovėse: Kaune, Alytaus, Kupiškio, Jurbarko, Raseinių, Radviliškio, Šiaulių, Tauragės, Zarasų rajonuose.

Remdamiesi autentiškais išsigelbėjusių žmonių liudijimais, pristatome asmenis, kurių poelgis įvertintas Lietuvos valstybės apdovanojimu – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Kukli kaunietė Marija Adomaitytė, nepaisydama okupacinės valdžios grasinimų, per visą nacių okupaciją kuo galėdama padėjo Kauno gete kalėjusiems gydytojams Baruchui Voščinui ir Giršui Vitenšteinui, namuose slėpė ir išgelbėjo Dovydą Joselevičių ir jo žmoną Flinkaitę.

Povilas ir Paulina Aleknai

Povilas Alekna ir jo žmona Paulina Aleknienė Paliepių kaime, Kupiškio rajone, savo sodyboje kaip tikrą dukrą saugojo, globojo ir išgelbėjo gydytojos Rivos Trusfus-Jofienės ir advokato Aarono Jofės mažametę dukrelę Rutą Jofaitę.

Marija Balčiauskienė su vyru

Į garsaus prieškario Kauno neuropatologo Lazario Gutmano gelbėjimą buvo įsitraukę kelios kauniečių šeimos ir pavieniai asmenys: Pasaulio tautų teisuoliais pripažinti legendinis Kauno geto žydų gelbėtojas Bronius Gotautas, karo metais Veterinarijos akademijoje studijavęs Antanas Andraitis bei daug buvusių Lazario Gutmano pacientų.

Zosė ir Antanas Andraičiai

Per šią ceremoniją apdovanotos Panemunėje gyvenusi viena pirmųjų Lazario Gutmano gelbėtojų Marija Balčiauskienė ir Antano Andraičio žmona Zosė Andraitienė, kiek galėdama padėjusi sutuoktiniui rūpintis Lazariu Gutmanu, kai jis gyveno Andraičių bute Kaune.

Ambrozaičių šeima Urale

Pranas ir Petrė Bandzinai su anūku

Per šią ceremoniją apdovanoti net 10 Jurbarko ir Tauragės rajonų valstiečių, visą nacių okupacijos laikotarpį gelbėjusių 4 asmenų eržvilkiečių Goldšteinų šeimą. Tai Stanislovas ir Petronė Ambrozaičiai, Pranas ir Petrė Bandzinai, Simas Endrikis, Jonas Norkus, Antanina ir Jonas Puišiai, Juozas ir Ona Stirbiai.

Antaninos ir Jono Puišių šeima Rudžių kaime su vaikučiais Zigmantu, Jonu, Maryte

Ką per Holokaustą teko patirti Eržvilko gyventojams Menuchai ir Chaimui Goldšteinams bei jų vaikams Dovydui ir Arieliui, liudija Chaimo Goldšteino ir jo šeimos gelbėtojų prisiminimai.

Salomėja Kondelevskienė su anūkais Rolandu, Ingute ir Egle 1982 m.

Kazimieras ir Salomėja Kondelevskiai, lenkų katalikų šeima, nacių okupacijos metais savo sodyboje Drūkšių ežero pakrantėje Zarasų rajone, Yliškės kaime priglaudė ir išgelbėjo žydų šeimą – Sarą ir Benjaminą Mowszenzonus ir jų sūnų Liovą.

Justinas Lapis

Nuo pat pirmųjų nacių okupacijos dienų ilgametis Šiaulių miesto Tarybos narys, Šiaulių Šv. Jurgio parapijos klebonas Justinas Lapis kartu su kitais žinomais Šiaulių visuomenės atstovais kreipėsi į okupacinę valdžią, bandydamas užtarti persekiojamus Šiaulių žydus. Nors ir susilaukė grasinimų susidoroti, Lapis tapo aktyviu žydų gelbėjimo operacijų dalyviu. Jis krikštydavo iš geto išneštus vaikus, padėdavo gauti žydams suklastotus dokumentus, ieškojo žydų vaikams ir suaugusiems slapstymo vietų.

Antanina Pečiulienė su anūke, šalia dukra Aldona

1941 metais Alytaus ligoninės gydytojas Ovsiejus Belkinas ir jo žmona Rašelė kreipėsi į buvusius bendradarbius ir pažįstamus dėl prieglobsčio jiems ir jų mažametei dukrelei Šeinai. Atsiliepė kelios alytiškių šeimos. Kadangi mieste Belkinams slapstytis buvo itin pavojinga, beveik dvejus karo metus Alytaus rajone, Vangelonių kaime Petras Pečiulis ir jo šeimos nariai Antanina Pečiulienė, Ona Pečiulytė-Kviliūnienė, vyriausias Pečiulių sūnus Juozas slapstė ir išgelbėjo Ovsiejų ir Rašelę Belkinus.

Eugenija ir Viktoras Pekarskiai su pirmąja proanūke Jūrate 1974 m.

Eugenija ir Viktoras Pekarskiai ir jų dukra Neonila Pekarskytė-Pakalniškienė Radviliškyje nuo mirties gelbėjo Lėją Šeštokienę ir jos sūnų Anatolijų. Dėl kaimynų įtarimų Lėja Šeštokienė keturis kartus turėjo keisti slapstymosi vietą. Pekarskiai vis surasdavo Lėjai laikiną prieglobstį pas patikimus žmones ir visi laimingai sulaukė nacių okupacijos pabaigos.

Ona Račiūnienė apie 1950 m.

Raseinių rajono Gūrų kaimo valstiečiai Antanas ir Ona Račiūnai, bei jų sūnūs Vincentas, Antanas ir Petras ir kaimynystėje Zaksų šeimoje gyvenęs Jonas Vaitkus per visą nacių okupaciją slapstė keturis Raseinių žydus: Samsoną Milnerį, jo sūnus Aaroną ir Berelį bei Faivelį Kaganą. Visi minėti žydai, kuriuos pasiaukojamai gelbėjo šie valstiečiai, liko gyvi.

Pas Juozą ir Zofiją Ramanauskus Raseinių rajone, Bralinskių kaime slapstėsi Nachumas Zolinas, Šimonas ir Mejeris Levneriai, Šmerelis Milneris, Cipora ir Mejeris Horožnitskiai, Sonia Jaffa-Ceikinskytė ir kiti. Vienu metu pas Ramanauskus slapstėsi net 16 žydų, pabėgusių iš Raseinių ir Kauno geto. Ramanauskai palaikė nuolatinį ryšį ir su kitais gelbėtojais, ypač su raseiniškiais Aleksandra ir Leonu Gyliais, kurie padėjo Ramanauskams maistu, gelbėjant būrį žmonių.

Eugenija ir Viktoras Pekarskiai 1967 m.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius dr. Simonas Strelcovas savo kalboje pabrėžė, kad gelbėjimas yra esminis, siekiant suprasti Holokaustą ir įvertinti sunkius sprendimus, kuriuos žmonės priėmė nežmoniškomis aplinkybėmis.

„Jie rizikavo savo gyvybe ir savo šeimų saugumu, kad išgelbėtų kitus, siūlydami vilties šviesą tamsiausiais laikais. Šie asmenys buvo pripažinti teisuoliais, o jų veiklos liudijimai yra nesibaigiančios žmogiškosios empatijos galios įrodymas. Gelbėjimo reikšmės suvokimas yra viena pamatinių Holokausto pamokų, – teigė Simonas Strelcovas. – Turime suprasti, kad Holokaustas yra ne tik juodas istorijos puslapis. Lietuvoje jau galime išgirsti prabudusio ir stiprėjančio antisemitizmo atgarsių, kai įgarsintos mintys iš pradžių kelia sumišimą ir liūdesį, o ilgainiui siaubingą suvokimą, kad iš istorijos nebuvo pasimokyta.“

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992–2023 metais Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus siūlymu Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 1663 Lietuvos žydų gelbėtojai, nepabūgę pavojaus ir kartu su artimaisiais, draugais ir bendraminčiais išgelbėję gyvybę ne vienam savo kaimynui, draugui, pažįstamam ar nepažįstamam žmogui.

Apdovanojimų nuotraukos Pauliaus Račiūno ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos / Eitvydo Kinaičio.