Idos Chwoles ir Richardo Bilano paroda – atidaryta! |
← |
Publikuota: 2024-09-06
Juos vienija Lenkija, Prancūzija ir žydiškos šaknys, tačiau jų patirtis skirtinga. Juos vienija meninės raiškos siekis, tačiau skiriasi jų kūrybos priemonės. Juos sieja juoda ir balta – pozityvo ir negatyvo – spalva, tačiau į pasaulį jie žvelgia savaip: rugsėjo 6 dieną Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje pradėjo veikti žymaus litvakų tapytojo Rafaelio Chvoleso anūkės, Paryžiuje gyvenančios Idos Chwoles, ir iš Lenkijos kilusio menininko Richardo Bilano paroda „Pozityvas – negatyvas“.
Parodą sudaro 45 Idos Chwoles fotografijos ir 38 Richardo Bilano kūriniai: 8 tapybos drobės, 17 audinių ir 13 papjė mašė skulptūrų. Abiejų menininkų dėmesio centre – žmogus, jo psichinė ir fizinė būklė, santykis su aplinka, įsijautimas į atliekamą vaidmenį.
Dar būdama maža mergaitė, Ida aistringai domėjosi fotografija, kiek kuklesne už tą mediją, kuria disponavo jos senelis – tapytojas Rafaelis Chwolesas. Žiūrėjo į jo paveikslus, kuriamus toli nuo mylimo Vilniaus. Dabar senelio paveikslai nuolat eksponuojami Vilniuje, o Idos fotografijos rodomos visai šalia, gretimoje salėje.
Bendrą parodą I. Chwoles (g. 1973) ir R. Bilanas (g. 1946) rengia pirmą kartą, nors Richardo (kaip ir senelio Rafaelio) kūryba lydėjo Idą nuo pat vaikystės: jų bute Paryžiuje, kiek fotomenininkė prisimena, visada kabėjo jo kūriniai. Mat Richardas yra jos tėčio Milijaus, Rafaelio Chvoleso sūnaus, draugas, dažnas svečias jų šeimoje.
„Žvelgdama į Richardo darbus mokiausi komponavimo“, – teigia Ida, pasirinkusi studijuoti žydų istoriją, tačiau nuo mokyklos laikų nesiskirianti su fotokamera.
Atidaryti parodą senelio muziejuje jai neeilinis įvykis. „Jis mirė prieš daugelį metų (2002, – aut. past.), tačiau aš vis dar jo ilgiuosi. Jaučiu su juo ryšį. Jaučiu, kad jo siela dabar yra čia su manimi“, – sako R. Chvoleso anūkė.
Vilniuje ji svečiuojasi trečią kartą. Anksčiau čia lankėsi su tėčiu, kai po senelio mirties buvo rengiami jo kūrybos pristatymai. „Vilnių pamačiau anksčiau, nei į jį atkeliavau. Nes mano senelis jį nuolat tapė Paryžiuje“, – sako I. Chwoles.
Kūryba, fotokamera jai visada padėdavo išgyventi sunkius laikus. Kaip tik toks laikas yra šiandien, kai vyksta Izraelio karas su „Hamas“. Anot fotomenininkės, Prancūzijoje visais pavidalais ėmė reikštis antisemitizmas. Galbūt todėl jos darbuose tiek tamsių akcentų, šešėlių.
„Jos nuotraukos yra kruopščiai apgalvotos kompozicijos, emocijų ir tyrinėjimų rezultatas. Ir objektai: žmonių veidai, figūros, judesys, susikaupimas, skubėjimas, smalsumas – visa, kas atsiduria kadre ir sustingsta. Žmogus yra Idos pasaulio centre, jis laikomas tiesiog duotybe. Interpretaciją to, ką „pastebėjo“ jos fotoaparatas, ji palieka žiūrovo juslinei patirčiai“, – teigia parodos kuratorė Katarzyna Moskała.
Richardas Bilanas, prisidengęs pasakiškomis, efemeriškomis, vaikišką dailę primenančiomis formomis ir pavidalais, žiūrovui atskleidžia praeities demonus – personažus, vietas, įvykius. Viena svarbiausių Bilano vaikystės patirčių ir prisiminimų buvo cirkas, jo magiškas pasaulis skleidžiasi menininko darbuose.
R. Bilanas yra Prancūzijos pilietis, nuolat keliaujantis, keičiantis gyvenamąją vietą. Juokiasi, kasmet judąs trikampiu: Prancūzija, Lenkija, Izraelis. Vienur aplanko vaikystės, kitur – studijų bičiulius. Yra ką prisiminti, aptarti, apie ką pasikalbėti.
Dauguma parodos darbų R. Bilano sukurti ant paklodžių. Nemažą įtaką jam padarė tapybą išlaisvinęs, 7–8-uoju dešimtmečiais Pietų Prancūzijoje kilęs meno judėjimas „Supports/Surfaces“, kurio nariai laužė istorinius dailės kanonus, kurdami ne tradicinėmis formomis – įrėmintose drobėse, o ant pačių įvairiausių paviršių.
Jaunas menininkas Prancūzijoje gyveno nepasiturinčiai, tad toks būdas realizuoti savo kūrybines aspiracijas buvo gana parankus. „Turėjau draugą, viešbučio savininką, kuris atidavė gal 50 kilogramų sveriantį paklodžių ryšulį. Pradėjau tapyti ant jų“, – pasakoja R. Bilanas.
Tapydamas jis beveik nesinaudoja teptuku, neturi išankstinio plano, eskizo, leidžia rankai nevaržomai judėti drobės paviršiumi. Tada, išlaukęs tam tikros akimirkos, pradeda racionaliai komponuoti atvaizdą.
Papjė mašė skulptūras, Richardo teigimu, įkvėpė grotose Sudetų kalnuose pamatyti stalaktitai ir stalagmitai. Popieriaus skulptūroms kurti rasdavo Paryžiaus gatvėse, dažniausiai tai buvo pasenę plakatai, skelbimai. Belikdavo tik įsigyti klijų ir formuoti savas figūras.
Apie autorius
Ida Chwoles gimė 1973 m. Paryžiuje, Sorbonos universitete studijavo istoriją. Surengė parodas Paryžiuje, Lione, Vilniuje, Torunėje. Ieškodama portretų ir žvilgsnių, fotomenininkė keliauja po Europą, Senegalą, Maroką, Tunisą, Izraelį, Turkiją, Vietnamą, Tailandą, Armėniją, Sakartvelą, Ukrainą.
Richardas Bilanas gimė 1946 m. Krokuvoje, vaikystę praleido Kłodzko mieste. 1968 m. išvyko iš Lenkijos ir apsigyveno Izraelyje, studijavo taikomąją grafiką prestižinėje Becalelio menų ir dizaino akademijoje Jeruzalėje. Dalyvavo Jom Kipuro kare. Parašė autobiografiją „Ejruw“, išleido 2 poezijos rinkinius.
Nuo 1975 m. gyvena Paryžiuje. Piešia, lipdo, kuria grafiką, rašo poeziją ir apsakymus, surengė dešimtis parodų Prancūzijoje, Izraelyje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, JAV, Anglijoje.
Paroda „Pozityvas – negatyvas“ surengta bendradarbiaujant Torunės universiteto ir Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejams. Parodos partneriai Lenkijos institutas Vilniuje ir Torunės universiteto bibliotekos Emigracijos archyvas.
Pauliaus Račiūno nuotraukos
| ↑ | ← |
