Mėnesio eksponatas |
← |
Publikuota: 2024-08-29
Amuletas, skirtas mažų vaikų ir naujagimių apsaugai,XIX a. pab.–XX a. pr., metalas, liejimas, skersmuo 3,3 cm, apsk. Nr. VŽM 9131
Tokie skritulio formos vaiko amuletai buvo paplitę XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Lenkijoje ir Lietuvoje. Averse įrašas hebrajiškais rašmenimis: Tegul šis vaikas užauga Torai, chupai ir geriems darbams. Centre hebrajiška raidė ה(hey) – pirmoji žodžio „Ha‘Šem“ raidė. Pažodžiui „Ha‘Šem“ reiškia „Vardas“. Kai neskaitoma Tora (Mozės Penkiaknygė) ar nesimeldžiama, Dievas paprastai vadinamas Ha‘Šem, Reverse įrašas hebrajiškais rašmenimis: Viešpaties, mūsų ir mūsų tėvų Dievo, valia tebūnie apsaugoti Tavo tautos, Izraelio tautos, kūdikiai nuo piktos akies, difterito (ligos) ir teužauga jie, kad studijuotų Torą, ir Tu apginsi juos savo malone. Amen.
Žydų kultūroje amuletų naudojimas susijęs su tikėjimu magiška jų galia apsaugoti nuo piktos akies ir demonų, pirmiausia nuo demonės Lilitos (žydų mitologijoje Lilita yra nakties demonė, per kurią pasaulyje atsirado ligos ir mirtis). Amuletai buvo gaminami iš metalo, pergamento arba iš popieriaus. Paviršiuje buvo lietos, graviruotos arba užrašytos citatos iš Senojo Testamento, kurios turėjo apsaugoti amuleto savininką. Daugiausia tokius magiškus amuletus turėdavo besilaukiančios moterys, naujagimiai ir maži vaikai. Buvo tikima, kad jie apsaugo nuo negandų ir ligų, susijusių su gimdymu ir pirmomis naujagimio gyvenimo dienomis. Amuletai taip pat turėjo palinkėjimo prasmę, kad vaikui sektųsi gyvenime, pildant Dievo valią.
Parengė muziejaus rinkinių kuratorė Irina Nikitina
© Amuleto fotografija Pauliaus Račiūno
© Iš Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus rinkinių
↑ | ← |