Teisuoliams atminti

Kovo 17 dieną, 17 valandą Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus (VGŽIM, Naugarduko g. 10) rengia poezijos ir muzikos vakarą „Teisuoliams atminti“, per jį bus pagerbtas Lietuvos žydų gelbėtojų atminimas.

 

Pirmoje vakaro dalyje lietuvių, litvakų ir užsienio autorių eilėraščius skaitys garsūs Lietuvos aktoriai Vladas Bagdonas ir Dalia Michelevičiūtė, jų žodžius muzikinėmis improvizacijomis palydės saksofonininkas Petras Vyšniauskas ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.

 

 

Antroje renginio dalyje refleksijomis apie žydų gelbėjimą dalysis garsūs menininkai, visuomenės veikėjai – režisierius Gintaras Varnas, rašytoja, aktorė Daiva Čepauskaitė, mokytojas, eseistas, kultūrininkas Vytautas Toleikis. A. Gotesmanas žada atskleisti, kokiomis aplinkybėmis jo tėvui pavyko išvengti sunaikinimo Aušvico koncentracijos stovykloje. Susitikimą moderuos publicistas, rašytojas Donatas Puslys, renginio rėmėjas – Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Aleksandras Černovas.

 

Vakaras rengiamas antrą kartą minimos Kovo 15-osios – Lietuvos žydų gelbėtojų dienos – proga. Žydų istorijos muziejus savo ekspozicijomis, parodomis ir renginiais jau daug metų vykdo šviečiamąją veiklą Holokausto Lietuvoje tema.

 

„Tai nepaprastai liūdnas ir tragiškas mūsų valstybės istorijos tarpsnis, jo pasekmes jaučiame ir jausime nuolat: netekome ne tik šimtų tūkstančių savo bendrapiliečių – negrįžtamai praradus milžinišką kultūros lobyną, Lietuvos raida pasikeitė ir niekada nebebus tokia, kokia galėjo būti, jei ne Holokaustas, – teigia VGŽIM vadovas dr. Simonas Strelcovas. – Praeities pakeisti negalime, tačiau privalome suvokti ir kalbėti apie netektį. Todėl labai svarbu atsiminti, priminti ir pagerbti tuos, kurie gelbėdami žydus priešinosi totalitariniam režimui. Didžiuojamės kiekvienu gelbėtoju, mirtino pavojaus akivaizdoje priėmusiu vienintelį jam atrodžiusį teisingą sprendimą.“

 

 

Apie žydų gelbėtojus aktorė D. Michelevičiūtė sako daugiausia sužinojusi iš savo šeimos. VGŽIM rengiamas vakaras „Teisuoliams atminti“ paskatino ją šį tą prisiminti ir šiuo tuo pasidalyti: prieš keletą metų Nacionalinėje bibliotekoje Dalia aptiko dokumentą, iš kurio paaiškėjo, kad jos prosenelės brolis Jurgis Kalvaitis, tarpukario Lietuvoje ėjęs Vyriausiojo tribunolo valstybės gynėjo pareigas, kaip galėdamas padėjo Kauno geto kaliniams „maistu, drabužiais ir pabėgėlių priglaudimu“. Taip 1987 metais rašytame (ir bibliotekoje rastame) laiške tvirtino emigracijoje Brazilijoje gyvenęs poetas Klemensas Jūra-Jūraitis, karo metais Raudondvaryje dirbęs agronomu.

 

Apie katalikų dvasininkus, prisidėjusius gelbėjant žydus, aktorei nemažai yra pasakojusi Dievo Apvaizdos sesuo Antanina Pošiūnaitė. Ji ne vienu gyvenimo atveju Daliai primindavo Juozo Stakausko, vienuolės Marijos Mikulskos, Vincento Borisevičiaus, Teofilio Matulionio, Norberto Skurkio, Jono Žemaičio pavyzdžius.

 

 

„Mano giminėje tokių drąsuolių nebuvo, – prisipažįsta kitas vakaro dalyvis V. Bagdonas. – Gelbėtojų diena, tos dienos sąvoka, jos reikšmė mano atminty atsirado gana seniai, kai tik žinių lauke pasirodė pirmi bandymai tą dieną vertinti ir sudaryti prielaidas ją kasmet minėti. Tai tikrai reikšmingas žingsnis, primenantis apie Holokaustą, žiaurias jo pasekmes, kurios aidės pasaulio istorijoje amžinai. Tuo pačiu mes gręžiamės į drąsuolius, kurie sugebėjo sutelkti visą savo ryžtą ir drąsą ir, nepabūgę mirtino pavojaus, ėmėsi žygdarbio gelbėti žydus nuo sunaikinimo.“

Renginių, tiesiogiai susijusių su Lietuvos žydų gelbėtojų diena, muziejus pasiūlys ir daugiau. Kovo 15-ąją, 14 valandą istorikas dr. Zigmas Vitkus socialiniame vaizdo įrašų tinkle „YouTube“ skaitys paskaitą „Tyliosios herojės ir tylieji herojai. Lietuvos žydų gelbėjimas nacių okupacijos metais“. 

 

 

„Nors nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos praėjo 80 metų, žydų gelbėtojų sprendimai daro įspūdį, įkvepia, sykiu skatina domėtis: kas buvo šie žmonės? Kas juos siejo? Kuo gelbėtojai skyrėsi nuo kitų savo amžininkų – stebėtojų ir tų, kurie vykdė genocidą? Kodėl šie drąsūs žmonės gelbėjo žydus tuo metu, kai, pasak Holokaustą išgyvenusio kauniečio Valdemaro Ginsburgo, nužudyti bejėgį buvo pagirtina, o jo saugojimas užtraukdavo mirties bausmę?“ – teigia Z. Vitkus. Paskaita primins apie VGŽIM rengiamą trumposios prozos konkursą 9–12 klasių moksleiviams.

 

Kovo 17 dieną, 15.30 val. Samuelio Bako muziejus pakvies į išskirtinę teminę ekskursiją „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“, ji vyks ekspozicijoje „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ (Naugarduko g. 10).

 

 

Žydų gelbėtojai Lietuvoje veikė itin sudėtingomis sąlygomis – iš laikraščių puslapių sklindant nuožmiai antisemitinei agitacijai, vykstant sistemingiems masiniams žydų šaudymams, kuriuose, kaip rodo dokumentai, dalyvavo nemažai vietinių talkininkų.

 

„Gelbėjimas prilygo didvyriškumui. Ilgus mėnesius ir net metus gelbėtojai kartu su slapstomais žydais kentė baimę, kad gali būti demaskuoti, suimti ir nužudyti, tačiau negalėjo kitaip pasielgti ir, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybe, slėpė ir gelbėjo į beviltišką padėtį patekusius žydus“, – teigia VGŽIM Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo projekto vadovė Danutė Selčinskaja.

 

 

2022 metais Seimo sprendimu kovo 15-oji paskelbta Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Pirmą kartą Lietuvoje ji buvo minima 2023 metais. Prisimenant Vilniaus universiteto bibliotekininkę, Pasaulio tautų teisuolę Oną Šimaitę, Vilniaus universiteto Simono Daukanto kiemelyje tada perskaitytos 1785 Lietuvos žydų gelbėtojų pavardės.

 

Šiandien VGŽIM saugo per 2000 vardinių Lietuvos žydų gelbėtojų bylų su išgelbėtų žydų ir jų gelbėtojų liudijimais, prisiminimais, fotografijomis ir laiškais.

 

Nuo 1992 metų VGŽIM pristato žydų gelbėtojus Lietuvos valstybės apdovanojimui Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Iki 2023 metų apdovanojimą pelnė 1663 Lietuvos žydų gelbėtojai.

 

1966–2022 metų tarpsniu Jad Vašem Pasaulio tautų teisuolių sode, Atminimo sienoje, iškalti 925 Lietuvos piliečių vardai.

 

2023-iųjų pabaigoje VGŽIM atnaujino ir susistemino gelbėtojams skirtą interneto svetainę Zydugelbetojai.lt. Čia visi besidomintys savo krašto istorija galės patogiai rasti informaciją apie drąsius savo kraštiečius, kurie gelbėjo savo bendrapiliečius žydus nuo mirties. Svetainėje bus skelbiamas Lietuvos žydų gelbėtojų dienai skirtų renginių kalendorius. Kviečiame tyrinėti ir savo aktyviu dalyvavimu prisidėti prie gelbėtojų atminimo ir pagerbimo.