Mėnesio eksponatas

Eksponuojamoji jidiš literatūros klasiko, vieno Lietuvos žydų introspektyviosios literatūros pradininkų Avromo Suckeverio (1913–2010) poemų knyga Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus rinkinius papildė praėjusiais metais. Modernistinio tarpukario žydų dailininkų ir rašytojų sambūrio Jung Vilne (Jaunasi Vilnius) nario, dailininko Rafaelio Chvoleso sūnų dotacijos dėka ši knyga praturtino Raštijos rinkinio muziejines vertybes, susijusias su Jung Vilne sambūriu. Kaip ir dar ne viena dailininko sūnų muziejui dovanota knyga. 1968 metais Izraelyje publikuota Suckeverio poemų knyga Firkantike oysyes un moyfsim  simboliškai įamžino dviejų Jung Vilne sambūrio narių, išgyvenusių Holokaustą, susitikimą. Suckeveris knygos dedikacijoje Chvolesui būtent taip jidiš kalba ir apibūdina bičiulių susitikimą ir buvimo sambūryje reminiscencijas:

 

 

 

Įdomu ir tai, kad knygoje publikuotas litvakų dailininko Marko Šagalo pieštas Suckeverio portretas, o knyga išleista Tel Avive, Di goldene keyt (Auksinė grandinė – jid.) leidykloje, kuriai vadovavo tuo metu Tel Avive gyvenęs Suckeveris.

 

Kokią vietą iki 1968-ųjų ši knyga užima Suckeverio kūryboje puikiai atskleidžia poeto biografijos ir kūrybos dominantės.  Suckeveris gimė chasidų rabinų šeimoje. Vaikystėje su tėvais per Pirmąjį pasaulinį karą buvo ištremtas į Sibirą. Nuo 1920 m. gyveno ir mokėsi Vilniuje, būdamas laisvasis Vilniaus universiteto klausytojas studijavo literatūrą, tapo žydų avangardo dailininkų ir rašytojų sambūrio Jung Vilne nariu. Pirmieji Suckeverio eilėraščiai, inspiruoti iš Smurgainių kilusio Moišės Kulbako poezijos, Vilniaus ir Varšuvos žydiškuose laikraščiuose pasirodė apie 1933 m. Pirmoji jo poezijos knyga Lider (Dainos) išėjo 1937 m., ir jis iškart buvo pripažintas kaip kylanti jidiš literatūros žvaigždė. 1940 m. Suckeveris išleido gamtos grožį apdainuojantį rinkinį Valdiks (Miškinė). Kilus Antrajam pasauliniam karui, poetas pateko į Vilniaus getą, iš kurio vėliau pabėgo, partizanų būriuose kovėsi su naciais. Per karą ir po jo drauge su rašytoju Š. Kačerginskiu ir kitais žydų inteligentais rinko išlikusią YIVO medžiagą, po karo steigė Žydų muziejų Vilniuje. 1945 m. išėjo jo knyga Di festung (Tvirtovė), o 1946 m. – Lider fun geto (Geto dainos). Tuo pat metu Paryžiuje pasirodė jo prisiminimų knyga Vegn Vilner geto (Apie Vilniaus getą). Suckeveris 1946 m. liudijo Niurnbergo procese. 1947 m. atvyko į Palestiną ir apsigyveno Tel Avive. Nuo 1949 m. redagavo literatūrinį žurnalą Di goldene keyt. Čia 1948 m. išėjo jo knygos Di yidishe gas (Žydų gatvė) ir Geheymshtot (Paslapčių miestas), kuriose vaizduojamas Vilniaus žydų gyvenimas, niūri geto kasdienybė, kanalizacijos šulinių tamsa, nepalaužtos dvasios didybė ir pasipriešinimas naciams. Vėliau pasirodė eilių rinkiniai: In fayer vogn (Ugnies vežime, 1952), Sibir (Sibiras, su M. Šagalo iliustracijomis, 1953), Ode tsu der toyb (Odė balandžiui, 1955), In midbor Sinai (Sinajaus dykumoje, 1956), Gaystike erd (Dvasios žemė, 1961), Firkantike oysyes un moyfsim (Keturkampės raidės ir ženklai, 1968).