Gregorijus Kaplanas – fotografas, išmokęs tapti nematomu |
← |
Publikuota: 2024-02-01
Gregorijaus Kaplano fotografijų parodą „Jeruzalė: Mea Shearim“ – atidaryta. Samuelio Bako muziejus vėl sulaukė svečių gausos, kino, muzikos, dailės garsenybių – parodos autoriaus bičiulių. „Fotografuoju „Nikonu“, esu fotografas vienišius, mano darbai – tai mažos istorijos, kurios, tikiuosi, įdomios ne tik man“, – teigė Izraelyje gyvenantis parodos autorius.
Tikrai – ne tik jam. „Gregorijaus fotografijomis susižavėjau vos jas pamačiusi: puiki kompozicija, netikėtos akimirkos, ypatinga atmosfera, individualus, jautrus autoriaus žvilgsnis. Visa tai išskiria šias fotografijas, daro jas vertingas“, – tvirtino parodos kuratorė menininkė Aleksandra Jacovskytė.
G. Kaplanas gimė 1952 metais Lietuvoje, Vilniuje, kaip pats sako – viename labiausiai fotogeniškų pasaulio miestų. Jo atmosfera skatino menininką domėtis poezija, teatru, vaizduojamaisiais menais, architektūra. Svajojęs apie meno istorijos studijas, tačiau likimas lėmė tapti statybos inžinieriumi.
Nuo 38 metų G. Kaplanas gyvena Izraelyje, jo žodžiais tariant, nuostabios, kelių tūkstantmečių istorijos šalyje. „Šios šalies žmonės atrodo tarsi nužengę iš Gustave`o Doré Biblijos iliustracijų ar Rembrandto drobių“, – sako parodos autorius.
Pažadėtoji žemė jam – įkvepiantis fotografijos objektas: spalvingi siužetai, turtinga tekstūra, unikali šviesa… „Negyvosios jūros, Negevo dykumos, Jeruzalės vaizdai pavergė mano vaizduotę, jaučiu poreikį fotografuoti nuolat“, – prisipažįsta menininkas.
Ypač jam įdomus Mea Šearim – ultraortodoksų rajonas Jeruzalėje, praeities sala triumfuojančio dirbtinio intelekto pasaulyje. Rajonas, kur žmonės gyvena pagal savus įstatymus ir senas tradicijas.
„Sustingusio laiko fone, kaip scenoje, išryškėja žmonių charakteriai ir jausmai – būdingi melodramai, o kartais komedijai ar tragedijai“, – teigia G. Kaplanas. Mea Šearim gatvėse svetimi nepageidaujami, tad fotografui kartais tenka tapti nematomu.
Pauliaus Račiūno nuotraukos
| ↑ | ← |
