Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus atidarytas! |
← |
Publikuota: 2024-01-18
Lietuvos prezidento sveikinimu, atsakomybės ir geros kloties linkėjimais, plojimais ir styginių kvarteto muzika jaukioje vakaro atmosferoje sostinės Pylimo gatvėje Nr. 4A atidarytas ilgai lauktas Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus.
Tai vienintelis toks muziejus mūsų šalyje, nes jame pirmą kartą taip plačiai ir įvairiapusiškai pristatoma Lietuvos žydų istorija, kultūra, papročiai, skirtingi kasdienybės siužetai.
Viena naujiena – ne naujiena: viršutiniame aukšte pradėjo veikti žymaus XX amžiaus Lietuvos žydų dailininko, sunaikintą Šiaurės Jeruzalę įamžinusio vilniečio Rafaelio Chvoleso muziejus.
Apžiūrėti naujo Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) padalinio plūstelėjo kviestinė publika. Šventinę atidarymo atmosferą kūrė iš Vokietijos atvykęs kolektyvas „Diplomatic String Quartet Berlin“. Renginį vedė operos solistas Rafailas Karpis.
Anot VGŽIM direktoriaus istoriko dr. Simono Strelcovo, naujasis muziejus atveria naują puslapį muziejininkystėje: kito tokio Lietuvoje nėra.
„Mes, jaunesnė karta, brendome Holokausto tragedijos šešėlyje. Žydų kultūra dažniausiai pristatoma per tą kataklizmą, – sakė jis. – Šis muziejus savo ruožtu pasakoja visai kitą istoriją, tai, ko nėra vadovėliuose. Jis pasakoja apie žydų kultūrą, tradicijas, religiją, raštą, virtuvę, žaidimus, papročius, žymius žmones, kuriais galime didžiuotis Lietuvoje ir už jos ribų. Tikimės, kad muziejuje bus daug vyksmo, įdomių pokalbių, diskusijų, peržiūrų, perklausų. Tikiu, kad muziejus įsilies į Vilniaus kultūros erdvę gražiai ir prasmingai.“
Atidarymo vakare dalyvavęs kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad toks muziejus būtinas ne tik Lietuvos žydams ar sostinės svečiams, bet pirmiausiai lietuviams.
„Todėl didysis muziejaus komandos darbas tik prasideda: burti bendruomenę, išlaikyti susidomėjimą, plėsti žinias ir akiračius bus nelengvas uždavinys. Tačiau pasaulyje, kurį čaižo neapykantos kirčiai, toks uždavinys yra būtinas“, – kalbėjo kultūros ministras.
Izraelio valstybės ambasadorė JE Hadas Wittenberg Silverstein priminė 1924 metais Vokietijoje gimusį poetą Jehudą Amichai, kuris „Eilėraštyje be pabaigos“ rašė: „Visiškai naujame muziejuje stovi sena sinagoga. O toje sinagogoje – aš. O manyje – širdis. O manojoje širdyje – muziejus. O muziejuje – sinagoga, o joje – aš, o manyje – širdis, o manojoje širdyje – muziejus.“
„Poetui muziejus nėra praeities reliktas – tai amžina prisiminimų saugykla, kurioje jis gyvena, įkūnydamas mūsų, žydų, kultūros esmę. Tad branginkime šį muziejų ne tik kaip istorijos saugyklą, bet ir kaip gyvą pasakojimą, kuriame ataidi žydų intelekto klestėjimo era“, – sakė ambasadorė.
Per renginį prisimintas ir pirmasis Litvakų muziejaus sumanytojas – ilgametis VGŽIM vadovas, pernai balandį išėjęs poetas, rašytojas Markas Zingeris.
„Tai, ką turime dabar, nebūtų įvykę be jo. Į šį muziejų jis įdėjo labai daug jėgų ir minčių“, – sakė Seimo narys, Kovo 11-osios Akto signataras Emanuelis Zingeris ir perskaitė brolio eilėraštį apie Varšuvos getą. Šį kūrinį pasirinko todėl, kad tą balandžio dieną, kai M. Zingerio nebeliko, lygiai prieš 80 metų prasidėjo Varšuvos geto sukilimas.
Sausio 17 dieną atidarytas ir Rafaelio Chvoleso muziejus. Ta proga iš Paryžiaus atskrido jo sūnūs Milijus ir Alexandre`as su šeimomis. M. Chwolesas publikai kalbėjo apie tai, kad jo tėvas prieš 110 metų gimė Vokiečių gatvėje, nuo muziejaus nutolusioje per 800 žingsnių.
„Sunku įsivaizduoti vietą, geriau iliustruojančią šio tapytojo kelią, kuris amžiams susietas su Lietuvos Jeruzale, ir patį tapytoją – Vilniaus kultūrinio spindesio dalyvį. Sąrašas įleidusių čia šaknis kūrėjų nesibaigiantis ir jo ilgis gerokai pranoksta fizinį šio miesto dydį“, – sakė R. Chvoleso sūnus.
Anot jo, tėvas turėjo dovaną – perteikti gyvenimą žmoniškai ir švelniai. Net ir neviltį, net ir tai, ką suvokti sunku. „Lietuvos žydų mirtis visiems laikams paženklino jo kūrybą. Dusinanti sovietinė realybė paskatino iš jos ištrūkti. Tas išvykimas buvo draskantis ir jis nusprendė Vilnių išsivežti su savimi. Per dvejus metus nupaišė šimtus eskizų ir nutapė šimtus miesto etiudų“, – pasakojo M. Chwolesas.
Po sveikinimo kalbų ir kvarteto koncerto, ministrui S. Kairiui ir S. Strelcovui perkirpus simbolinę juostelę, atidarytas ilgai lauktas, visą dešimtmetį kurtas muziejus. Tada vakaro svečiai pasklido po 17 muziejaus ekspozicijų interaktyviai pažinčiai su 600 metų gyvavusia ir klestėjusia Lietuvos žydų kultūra.
Paklaustas apie muziejaus reikšmę, istorikas Ilja Lempertas negailėjo epitetų: „Tai istorinis įvykis! Kokio muziejaus seniai trūko – žydų. Reikėjo tikro žydų muziejaus. Ir šis toks bus“, – teigė pašnekovas.
Nuo sausio 18 dienos Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus atvertas visiems lankytojams. Ateikite visi, atsiveskite vaikus – jiems čia tikrai nestigs įspūdžių.
Irmanto Gelūno nuotraukos
| ↑ | ← |
