GYVENIMĄ DOVANOJUSIOS ŠIRDYS

Pradžia > Naujienos ir renginiai > Naujienos > GYVENIMĄ DOVANOJUSIOS ŠIRDYS

Publikuota: 2023-09-25

Kiekvieną rugsėjį, minėdami Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, pagerbiame per Antrąjį pasaulinį karą nužudytų Lietuvos piliečių žydų atminimą. Rugsėjo 26-ąją Prezidentūroje pagerbti ir žydų gelbėtojai, Lietuvos piliečiai, pasipriešinę okupaciniam režimui ir, nepaisydami mirtino pavojaus, gelbėję pasmerktuosius mirti.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus siūlymu prezidentas Gitanas Nausėda 2023 m. rugsėjo 22 d. dekretu Nr. 1K-1452 Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo 38 asmenis, iš kurių 2 sulaukė mūsų dienų, kiti apdovanoti po mirties.

Remdamiesi autentiškais išsigelbėjusių žmonių liudijimais, pristatome asmenis, kurių poelgis įvertintas Lietuvos valstybės apdovanojimu – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Chaimas, Jehošua ir Reizl Šochotai. Telšiai, 1935 m.

Buvęs telšiškis, nuo 1972-ųjų gyvenantis Izraelyje, šių dienų sulaukęs Jehošua Šochotas daugelį metų tikslino savo motinos Reizelės Šochotienės, brolio Chaimo ir savo gelbėjimosi aplinkybes per trejų karo metų laikotarpį Telšių ir Plungės rajonuose. Jehošuai Šochotui 15 kartų teko keisti slapstymosi vietas, jo broliui Chaimui – šiek tiek mažiau, o Reizelei Šochotienei teko slapstytis net 22 vietose.

Jehošuos Šochoto prašymu per šią ceremoniją apdovanoti karo metais Telšių rajone, Kalnėnų kaime, gyvenę Juozapas Butvidas, Veronika Rupeikaitė ir Kazimiera Rupeikytė, suteikę itin reikšmingą pagalbą Šochotų šeimai lemtingą 1941-ųjų rudenį ir 1941–1942 metų žiemą, kai dauguma Telšių rajone gyvenusių žydų buvo nužudyti.

Juozo Dapkaus siuvykla Šiauliuose, į kurią eidavo ieškoti pagalbos Šiaulių geto žydai

Stebėtinas Šiaulių centre gyvenusio siuvyklos savininko Juozo Dapkaus sumanumas, jo 16-mečio globotinio gimnazisto Vlado Drupo drąsa, Elenos Drupienės ir Emilijos Vigantienės pasiaukojimas gelbėjant ir slapstant žydus lėmė tai, kad net keliolika Šiaulių miesto žydų išliko gyvi.

Daugelio išgelbėtų žydų mylimas ir gerbiamas Vladas Drupas dar 1981 metais Jad Vašem buvo pripažintas Pasaulio Tautų Teisuoliu, jam suteiktas Tel Avivo garbės piliečio vardas. Per šią ceremoniją apdovanoti Vlado Drupo bendraminčiai ir artimieji: Juozas Dapkus, Elena Drupienė ir Emilija Vigantienė, kartu su Vladu Drupu gelbėję Šiaulių miesto žydus.

Grinkiškio miestelyje gyvenusios trys seserys Antanina, Zosė ir Elena Ilevičiūtės, nebodamos kratų ir dažnų vietinės policijos ir Grinkiškyje įsikūrusių vokiečių apsilankymų, savo varganame namelyje įsigudrino paslėpti ir išgelbėti du jaunus žydus – Sonią ir Abraomą Krumus. Šiandien apdovanotos seserys Antanina, Zosė, Elena Ilevičiūtės ir šių dienų sulaukęs seserų pagalbininkas Enrikas Ilevičius.

Apolonija Kasilowska (viduryje) su dukterimis Janina ir Marijana

Šalčininkų rajone, Dainavos kaime, gyvenusi Kasilovskių šeima nepaisydama skelbtų grasinimų, kad už pagalbą žydams gyventojai bus griežtai nubausti, nusprendė gelbėti į beviltišką padėtį patekusius žmones. Už gyvybės išgelbėjimą jiems buvo dėkingi iš šio krašto kilę žydai Bronislavas Štempelkovskis, Oseris Abramovičius ir Peisachas Arkinas. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 5 Kasilovskių šeimos nariai: Jonas Kasilauskis, Apolonija Kasilowska, jų dukros Jadwiga Kunadorów, Marijana Gaidienė ir Janina Kislovskaja.

Marijona ir Izidorius Kasperavičiai

Trakų rajone, Jankovicų vienkiemyje, gyvenusi Kasperavičių šeima patyrė daug baimės ir vargo, ilgą laiką slapstydama žydus. Trejus nacių okupacijos metus Kasperavičiai maitino, šelpė drabužiais savo buvusius kaimynus, iškilus būtinybei suteikdavo savo namuose prieglobstį išsekusiems, susirgusiems žydams, besislapstantiems žeminėje miške. Šiandien apdovanoti Marijona ir Izidorius Kasperavičiai, jų sūnūs Motiejus ir Vincas bei Izidoriaus Kasperavičiaus seserys Marijona ir Ona Kasperavičiūtės.

Kęstutis Deltuvas apie 1938–1939 m.

Kęstučiui Deltuvui buvo 10 metų, kai jis su mamos Rebekos Kamelskytės-Deltuvienės šeima pakliuvo į Kauno getą. Už išgelbėjimą jis dėkingas savo tėvo Juozo Deltuvo seserų Konstancijos Kondratavičienės ir Marijos Vilčinskienės šeimoms, ištraukusioms jį iš geto, slėpusioms nuo svetimų akių ir globojusioms iki nacių pasitraukimo iš Lietuvos. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi šiandien apdovanoti Konstancija ir Pranas Kondratavičiai, Marija ir Vincas Vilčinskai bei jų sūnų Vladas.

Jerzy Orda ir Wilhelmas Zienowiczius

Vilniuje netoli Aušros Vartų gyvenusios seserys Helena ir Janina Zienowicz bei seserų ištikimas draugas, legendinis Vilniaus istorijos žinovas, filosofas Georgij Orda (Jerzy Orda) netikėtai tapo 5-erių Renanos Gabaj, 10-ies mėnesių jos broliuko Benjamino Gabajaus ir 4-erių metų Viliaus (Wilinkės) Finko gelbėtojais.

Janina Zienowicz-Zagala su dviem išgelbėtais vaikais – Renana Gabaj ir Wilhelmu Finku

Tuo metu, kai vaikai buvo slapstomi Vilniuje, jų tėvus nuošaliame Anglininkų kaime, Rūdninkų girioje, gelbėjo Zofija ir Janas Kukolevskiai. Ši sudėtinga gelbėjimo istorija liudija daugelio žmonių pasiaukojimą ir visam gyvenimui išsaugotą artimą ryšį tarp gelbėtojų ir išgelbėto berniuko Viliaus Finko, vėliau tapusio Wilhelm Józef Zienowicz. Per šią ceremoniją apdovanoti Janas ir Zofija Kukolevskiai, Maria Janina Zagała (Zienowicz) ir Georgijus Orda (Jerzy Ordą).

Matjošaičių šeima: Julija, Stasys Matjošaitis, sūnus Saulius, dukra Meilė. Apie 1932 m. Vilniuje

Nacių okupacijos metais dvi Lietuvos šviesuolių šeimos – Julija Biliūnienė-Matjošaitienė ir Stasys Matjošaitis bei Meilė ir Kazys Lukšos įsitraukė į Kauno geto žydų gelbėjimą. Slapstymąsi Apsuonos kaime pas Kazį ir Meilę Lukšas gydytojas Mironas Ginkas vaizdingai aprašė savo knygoje „Per spygliuotą vielą“, o gydytojos Fenios Švabaitės liudijimas apie slapstymąsi pas Matjošaičius Kaune publikuotas pirmojoje lietuviškoje knygoje apie žydų gelbėtojus „Ir be ginklo kariai“.

Savo prisiminimus apie gydytojo Mirono Ginko slapstymą parašė ir šių įvykių liudininkė dr. Ingė Lukšaitė, šiandien priimanti apdovanojimą už savo mamą, Lietuvos švietimo reformos koncepcijos kūrėją Meilę Lukšienę ir senelį, prieškario Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėją, pedagogą Stasį Matjošaitį.

Juzė Mačiokienė

Per šią ceremoniją apdovanota Juzė Mačiokienė, karo metais itin sudėtingomis aplinkybėmis likusi be šeimos maitintojo su dviem dukromis ir besilaukianti trečiojo, ištiesė pagalbos ranką Chavai Raping, kai niekas nebenorėjo priimti į beviltišką padėtį patekusios jaunos moters. Juzė Mačiokienė rūpinosi Chava net ir įkėlus į jos butą gestapininką, o frontui artėjant prie Kauno Juzė Mačiokienė su savo dukromis ir Chava pasitraukė į saugią vietą kaime, kur ir sulaukė vokiečių pasitraukimo iš Lietuvos.

Ruzgių šeima Sibire 1955 m. Chazanas, Zimos rajonas, Irkutsko sritis. Sėdi iš dešinės: Kazimieras Ruzgys, Marcijona Ruzgienė, Juozapas Ruzgys. Stovi (iš kairės): Stasė Ruzgytė-Staputienė, Genovaitė Antanavičiūtė-Karbauskienė

Šių dienų sulaukusi Stasė Staputienė (Ruzgaitė) visą gyvenimą prisimena, kaip jos tėvelis Kazimieras Ruzgys, sukvietęs šeimos narius, paklausė, ar visi šeimos nariai sutinka ir ar supranta, kokią prisiims atsakomybę, sutikdami slėpti savo namuose žydę, ar sugebės neišsiduoti, net jei tektų mirti. Šeimos nariams sutikus, atokiame Šilalės valsčiaus Katyčių kaime Ruzgių šeimoje buvo išgelbėtos Bronė Richmanaitė-Gator su dukrele Renute. Per šią ceremoniją apdovanoti žydės ir jos dukrelės gelbėjimo dalyviai Stasė Staputienė, Ruzgių augintinė Genovaitė Karbauskienė ir Kazimiero Ruzgio brolis Juozas Ruzgys.

Jonas ir Elena Vasiliauskai su vyriausiuoju sūnumi. Kaunas, 1941 m.

Net ir daugeliui metų praėjus po karo, jau gyvendamas Kanadoje, Samuelis Kacas nepamiršo nei to vargo ir kančių, kurias teko patirti įkalintiems Kauno gete žydams, nei Žaliakalnyje gyvenusio ir turėjusio parduotuvę Jono Vasiliausko, kuris padėjo jam išlikti gyvam, ilgą laiką šelpė maistu, o galiausiai priėmė ir paslėpė savo kieme šeimai priklausiusioje ūkinėje patalpoje, jo saugumu rūpinosi visi Vasiliauskų šeimos nariai. Per šią ceremoniją už Samuelio Kaco išgelbėjimą Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti Jonas ir Elena Vasiliauskai.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992–2022 metais Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus siūlymu Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 1625 Lietuvos žydų gelbėtojai, nepabūgę grėsusio pavojaus ir kartu su artimaisiais, draugais ir bendraminčiais išgelbėję gyvybę ne vienam savo kaimynui, draugui, pažįstamam ar nepažįstamam žmogui.

Tekstą publikacijai parengė Danutė Selčinskaja, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo projekto vadovė