Mėnesio eksponatas

 

 

Šiemet rugsėjo 15-osios vakare pagal žydų kalendorių prasideda Naujieji 5784 metai – Roš Hašana, o su jais ir  tišris – pirmasis žydų metų mėnuo, apytikriai atitinkantis rugsėjo antrąją pusę ir spalio pirmąją pusę. Tišris  išsiskiria gausybe tradicinių žydų švenčių ir jos visos šiemet vyksta rugsėjo antroje pusėje, tik Sukotas pereina į spalio mėnesį. Šioms šventėms skirti specialūs maldynai – machzorai.
 

Ta proga kviečiame pasižvalgyti po vieną ypatingą žydų šventraščių kolekciją Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje. Šią kolekciją vadiname Bradfordo (Didžioji Britanija) žydų bendruomenės knygų kolekcija. Prieš keletą metų Bradfordo žydų bendruomenės atstovas padovanojo muziejui per 70 knygų, iš kurių daugiausia –  šventraščiai. Dovana išskirtinė: nemažai šių knygų priklausė iš Lietuvos į Bradfordą išvykusiems žydams. Spaudiniuose yra įrašų ranka, spaudų. Knygos  gerokai nukentėjusios nuo laiko, dažno naudojimo, pervežimų. Pakeliaukime drauge su  tišrio švenčių machzorais iš Bradfordo knygų rinkinio po turtingą tišrio tradicijų pasaulį, taip pat ir garsias žydų spaustuves, kuriose šie machzorai  buvo spausdinti.
 

Pirmoji iliustracija pristato Roš Hašanos machzorą, išleistą Abraomo Hiršo Rozenkranco ir Menachemo Mendelio Šriftzecerio spaustuvėje Vilniuje 1892 metais. Ši spaustuvė nuo 1862 -ųjų veikė iš pradžių kaip Samuelio Fino ir A. H. Šriftzecerio spaustuvė. Vėliau prisidėjo dar ir M. Šriftzeceris. 1890 metais mirus S. Finui iki 1940 metų ši spaustuvė gyvavo pavadinta Rozenkanco ir Šrifzecerio spaustuve. Antraštinis machzoro puslapis puoštas tradicine žydų simbolika ir ornamentika. Viršuje hebrajiškais rašmenimis pieštuku įrašyta: „Solomon“. Prabangūs secesinio stiliaus odos viršeliai gerokai nuo laiko sunykę.

 

 

 

 

Antroji iliustracija pristato Jom Kipuro machzorą, publikuotą Vilniuje, garsiojoje Romų spaustuvėje 1898 metais.  Jom Kipuras – viena svarbiausių metų švenčių, minima per tišrį, –  yra judėjų nuodėmių atpirkimo diena, dar vadinama Atgailos diena. Iš tiesų  šis eksponuojamas aškenazių, t. y. žydų, nuo Viduramžių gyvenusių Vokietijoje ir Rytų Europoje, machzoras spausdintas jau šiek tiek kitaip vadintoje Romų spaustuvėje. Romų spaustuvė veikė 1799–1940 metais. Spaustuvės pradininkas – Baruchas ben Josefas Romas (1750 –1803). Vėliau spaustuvės savininkais tapo kiti Romų giminės nariai. Konkrečiai šio Jom Kipuro machzoro leidėjas – 1860 metais mirusio Dovydo Romo našlės Deboros Harkavi-Rom  ir brolių Romų spaustuvė. Antraštinis machzoro puslapis puoštas tradicine žydų simbolika ir ornamentika.

 

 

 

Trečioji iliustracija pristato Sukoto machzorą, publikuotą Vilniuje  1909 metais. Per Sukotą minimas judėjų gyvenimas 40 metų klaidžiojant po dykumą, išėjus iš Egipto. Šiuo laikotarpiu žydas turi išeiti iš namų ir gyventi sukoje, t. y. laikinai pastatytame palapinę primenančiame namelyje. Sukoto machzoras publikuotas Isroelio Velčerio ir Freidlės Mac spaustuvėje Vilniuje 1909 metais.  Šios spaustuvės istorija prasideda 1834 metais nuo Benjamino ben Davido – Arje Ratenbergo knygų spausdinimo veiklos. 1836 metais jis perdavė spaustuvę savo žentui Eliezeriui Lipmanui Macui. Nuo 1862 metų po žydų spaustuvių uždraudimo Macas spaustuvės veiklą atnaujino. 1874 metais spaustuvę paveldėjo Eliezerio sūnus Jehuda Leibas Macas, o 1902 metais – Jehudos Leibo našlė Freidlė Mac.
 

Šiame aškenaziškame machzore yra komentarai maldų tekstams „Pninim Jakarim“ jidiš kalba ir rabino Ben Cion Alfeso  Maase Alfes (Alfeso pasakojimai).