Netekome dailininkės Adasos Skliutauskaitės

Mirė grafikė, tapytoja, lėlininkė, knygų iliustratorė Adasa Skliutauskaitė. Liūdną žinią pranešė Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo projekto vadovė Danutė Selčinskaja. Dėl dailininkės mirties muziejus reiškia gilią užuojautą artimiesiems. 

 

Menininkė gimė 1931 m. Kaune. 1955 m. baigė Lietuvos dailės institutą, 1956 m. pradėjo dalyvauti parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrė iliustracijas vaikų žurnalams „Genys“ ir „Žvaigždutė“. Surengė per 20 individualių parodų. 2004 m. apdovanota Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

 

Žiupsnelį A. Skliutauskaitės kūrybos iš VGŽIM fondų galima pamatyti paspaudus šią nuorodą.

 

 

A. Skliutauskaitė iliustravo apie 40 knygų vaikams, tarp jų – K. Maruko, P. Mašioto, R. Skučaitės, V. Palčinskaitės, A. Matučio, K. Sajos, V. Žilinskaitės, J. Vaičiūnaitės, B. Vilimaitės, M. Sluckio, A. Drilingos, J. Jakšto.

 

A. Skliutauskaitė iliustracijose gyvai ir įtaigiai vaizdavo vaikų kasdienybę, perteikė jų santykius su aplinkiniais, būdinga subtilūs pastelinių spalvų deriniai. Iliustravo G. Kanovičiaus knygą „Žvakės vėjyje“ (2007).

 

 

 

Reikšmingiausi A. Skliutauskaitės kūriniai – tapybiškos spalvotos litografijos (ciklai „Šilti vėjai“ 1987, „Sniego kvapas“ 1994, „Pokalbiai“ 2001, „Erdvė“ 2003). Ankstyviesiems kūriniams būdinga dekoratyvumas, vėlesniems – M. Chagallo įtaka, subtilia akvareliška, minkšta linija kuriami personažai („Stebuklingam lėlių mieste gyvena lėlės. Ne visos, tik tos, kurias mylim“ 2007), dažni poetiški, melancholiški, nostalgiški motyvai, neišsipildžiusių svajonių nuotaika.

 

„Skliutauskaitės kūrinių stilistika nėra vientisa. Tarp abstrakto ir realybės balansuojančiuose kūriniuose susipina romantinės tendencijos (lyrizmas, kameriškumas, subjektyvios būsenos), ekspresionistinė raiška (komponavimo dinamika, veržlūs potėpiai) ir abstrakčiosios dailės atgarsiai. Menininkę žavi abstrakčiosios krypties dailė, ypač Eugenijaus Cukermano kūryba. Ieškant pasaulinės dailės analogų, dailininkei artimas abstraktus ekspresionizmas, ypač jo europietiškoji art informel atšaka. Adasa Skliutauskaitė suformavo savitą plastinę kalbą, pagrįstą improvizacija ir konceptualiu neišbaigtumu“, – apie A. Skliutauskaitės kūrybą yra rašiusi menotyrininkė Regina Urbonienė.

 

Pokalbis su Adasa Skliutauskaite.