MUZIEJUS PRATURTĖJO |
← |
Publikuota: 2023-07-27
Nepaprasto likimo vokiečių ekspresionistės Cornelios Gurlitt rinkinį kuruojanti Samuelio Bako muziejaus vedėja menotyrininkė Ieva Šadzevičienė iš Linco, Austrijos, parvežė džiugią žinią: netrukus mūsų muziejaus rinkinys pasipildys privataus kolekcininko dovana – Cornelios Gurlitt eskizu „Rachmones“ („Gailestingumas“; hebr. „rachmanut“ – geradarybė).
Cornelia Gurlitt 1915 m. / Gurlittų literatūros archyvo, Dresdeno technikos universiteto archyvo nuotr.
Lentos meno muziejuje (Lentos Kunstmuseum Linz) iki rugpjūčio vidurio veikia paroda „Cornelia Gurlitt ir Antonas Koligas: širdies kelionė“. Joje eksponuojama ir 20 dailininkės kūrinių, kurie priklauso Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui (VGŽIM). Parodai pasibaigus vienas labiausiai dramatiškų dailininkės kūrinių atkeliaus į Lietuvą ir praturtins muziejaus rinkinį.
Tarp Linco parodos kuratorių – dr. Hubertas Portzas, Cornelios Gurlitt biografas ir VGŽIM mecenatas, padovanojęs muziejui per 30 meno kūrinių, istorinių dokumentų, fotografijų, artefaktų.
Elisabeth Nowak-Thaller, Ieva Šadzevičienė, Hubertas Portzas. Paroda „Cornelia Gurlitt ir Antonas Koligas: širdies kelionė“ Lentos meno muziejuje Lince / Philippo Greindlo nuotr.
Didžiąją Cornelios Gurlitt (1890–1919) meninio palikimo dalį sudaro per Pirmąjį pasaulinį karą Vilniuje sukurti darbai. Čia ji tarnavo gailestingąja seserimi kaizerinės Vokietijos 10-ojoje armijoje, susidomėjo judaizmu, žydų religinėmis tradicijomis. Tuo metu žydų tematikos motyvų ėmė rastis ir jos kūriniuose.
Vilniaus tarpsnis dailininkės gyvenime buvo pažymėtas dviejų artimų sielų susitikimo: dailininkė įsimylėjo tėvynainį spaustuvininką, menotyrininką Paulį Fechterį. Vis dėlto galiausiai nutrūkusios draugystės dailininkė nepakėlė...
Cornelia Gurlitt (antra iš dešinės) tarp gailestingųjų seserų. Vilnius, 1916 m. spalis / Gurlittų literatūros archyvo, Dresdeno technikos universiteto archyvo nuotr.
Kas geriau mato karo žaizdas už slaugytoją, kuri rūpinasi iš fronto atvežtais suluošintais kariais? Karo metų Vilniuje gausu elgetų, valkatų, luošių, tiesiančių ranką išmaldai. Šią „neparadinę“ karo pusę dailininkė ir įamžino kūrinyje „Rachmones“. Tušu atliktas eskizas lyg tuomečio Vilniaus dėlionė: pirmame plane bekojis elgeta, tolumoje – sielvartingoji Aušros Vartų Marija, dar vienas Cornelios Gurlitt širdies miesto simbolis.
Claudia Gurlitt, „Rachmones“ / © Privati kolekcija
Ieva Šadzevičienė dalyvavo Linco parodos atidarymo renginiuose, konferencijoje žiniasklaidai. Taip pat lankėsi Vienos žydų muziejuje, susitiko su jo vadove Barbara Staudinger, kultūros mediatore ir edukatore Hannah Laudsmann ir fondų kuratore Daniela Schmid.
Pateikiame Lentos meno muziejaus vaizdo reportažą, kuriame Ieva Šadzevičienė pasakoja apie moters dailininkės padėtį vyrų dominuojamame Pirmojo pasaulinio karo laikų kultūriniame lauke.
| ↑ | ← |
