Eidama Debussy „Mėnesienos“ link muzikos poetė Hedda Gamma pateko į Kultūros naktį

 

Kultūros naktį Samuelio Bako muziejaus teatro salėje (Naugarduko g. 10) Hagos Karališkojoje konservatorijoje studijavusi garso menininkė, prodiuserė, muzikos kūrėja Gabija Gaigalaitė aka Hedda Gamma pristatys debiutinį elektroakustinės muzikos albumą „Digital poems“. Tai – dešimties „skaitmeninių eilėraščių“ rinkinys, autorės dedikacija būties efemeriškumui, grožiui ir nepažinumui.

 

„Digital poems“ nuo pradžios iki pabaigos yra autorinis Gabijos kūrinys, ir tekstus, ir postprodukciją – viską ji darė pati. Albumas pasirodė šių metų sausį, nuo tada muzikė dairėsi tinkamos progos atlikti jį savo gerbėjams. Nusprendė tai padaryti būtent gimtajame Vilniuje.

 

Tad koncertas Kultūros naktyje – gyvas Heddos Gammos susitikimas su klausytojais, taip pat ir pirmasis naujojo albumo pristatymas. Kitaip tariant... pasaulinė premjera:)

 

 

 

Gabija sako augusi ne menininkų, tačiau meniškų žmonių šeimoje. Kai buvo trejų, tėtis nusipirko joniką – sintezatorių „Yamaha“, jis tapo vienu mėgstamiausių vaikystės „žaislų“. Taip pat nuo mažumės ji labai mėgo dainuoti. Tad elektroniniai skambesiai ir gyvas balsas visu grožiu atsiskleidžia soliniame Heddos Gammos projekte.

 

Gabija baigė Užupio gimnaziją, tačiau tėvai, atkreipę dėmesį į dukros polinkį muzikai, leido ją ir į Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetę muzikos mokyklą. Pagrindiniu muzikavimo instrumentu Gabija rinkosi smuiką.

 

„Gal dėl šios priežasties mano kūryboje juntamas polinkis į melodiją, vienbalsiškumą“, – teigia muzikos kūrėja.

 

Didžiulį, gal net lemiamą įspūdį septyniolikmetei padarė prancūzų impresionisto Claude`o Debussy „Mėnesiena“, išgirsta per literatūros mokytojos Kristinos Kuzmaitės pamoką.

 

Kūrėja šypteli prisiminusi, kad toks chrestomatinis, populiarus kūrinys tada, mokyklos laikais, ją taip paveikė. Kaip bebūtų, nuo tos akimirkos, sako, pradėjusi ieškoti muzikos paslapties, kaip ji veikia, koks jos „gylis ir plotis“. Domėjosi azartiškai, kone profesionaliai.

 

„Muzika mane galutinai pakvietė į savo pasaulį ir daugiau nepaleido. Kai esi septyniolikos, tokie įspūdžiai persmelkia tave kiaurai“, – teigia Gabija.

 

Po mokyklos svarsčiusi studijuoti muzikologiją, išnarstyti ją dominantį muzikos fenomeną po dalelę. Vis dėlto lemiamą akimirką viršų paėmė kita Gabijos pasija – literatūra, poezija. Įstojo į Vilniaus universitetą.

 

 

 

Tas laikas Gabijai sutapo su artimesniu jaunojo Lietuvos teatro pažinimu. Muzikė dalyvavo ne viename teatro projekte, talkino bendraminčiams režisieriams. Debiutavo Povilo Makausko „Pelikanu“ pagal Augustą Strindbergą.

 

„Teatro pasaulis mane labai įtraukė. Pilnas gyvybės, dionisiškojo prado, maginės kūrybos, kuri tiesiog transformuoja tikrovę. Kartais negalėdavau patikėti, kaip aktorius net buitinėje aplinkoje ima vaidinti ir staiga, tarsi iš nieko, aplink tave ir tavyje ima kurtis kitas pasaulis. Toks pat tikras, kokiame dabar kalbamės“, – sako Gabija.

 

Teatras jai – vienas įkvėpimo šaltinių. Kiti pastebi, kad jos kuriama muzika kinematografiška. „Teatre įvaldžiau vaizdinių, simbolių ir kodų kalbą, kviečiančią klausytojus į vaizdų kelionę“, – teigia Gabija.

 

 

 

Hagoje ji gyveno dvejus metus, studijavo tarpdisciplininę specialybę – daugelį meninės raiškos formų siejančią sonologiją. Vienas labiausiai įkvėpusių dalykų – erdvinio garso technologija. Išmoktus dalykus pritaikė kurdama muziką P. Makausko spektakliui pagal Ferdinando Pessoos „Nerimo knygą“.

 

Gabija sako, kad šimtmečiais Europos kultūros lopšiu pelnytai buvo laikoma Italija. Tačiau taip būta ankstesniais laikas. O šiais, jos įsitikinimu, tas lopšys persikėlė į Beneliukso šalis.

 

„Haga yra naujomis patirtimis įelektrintas taškas. Kartu su manimi sonologijos mokėsi studentai iš 20 pasaulio šalių. Nyderlandų kultūros ir švietimo politika atvira viso pasaulio žmonėms. Kultūrų, idėjų, estetikos sintezė kuria labai dinamišką, įvairialypę aplinką. Joje nepaprastai įdomu būti ir veikti. Inovatyvus mąstymas tirpdo senas formas, leidžia derinti tradiciją ir eksperimentavimą. Šioje terpėje atsiranda naujoviška, iki tol negirdėta muzika“, – pasakoja Gabija.

 

 

 

Muzikei nepaprastai patinka poezija, jos gebėjimas netiesiogiai pasakyti daugiau, prasismelkti į „pasaulį tarp eilučių“. Ji mintinai cituoja daugelį šiuolaikinių lietuvių (ir ne tik) poetų, pati rašo eilėraščius. Tačiau labiau vertina tą „poeziją“, kurią išrašo jos muzika.

 

„Vadovaujuosi intuicija, kūryboje ji nuolat man lydėjo“, – sako Gabija.

 

Kviečiama pasvarstyti, kas yra tikrasis jos klausytojas, atlikėja mano, kad tai pačią įvairiausią muziką mėgstantis, grožį tiek dermėje, tiek triuškme atrandantis žmogus. Nes avantpop, Gabijos eksploatuojama sritis, yra įvairių ir gana skirtingų žanrų mišinys.

 

Tad birželio 16-ąją per Kultūros naktį Samuelio Bako muziejaus teatro salėje klausytojų laukia gyvos elektroakustinės muzikos koncertas. Prieš pasirodant Heddai Gammai jos vietą scenoje apšildys Gabijos kolega Nikita.

 

„Tikiuosi, klausytojams patiks sąskambiai, kuriuos atrandu, kuriais džiaugiuosi ir noriu pasidalinti“, – sako Gabija Gaigalaitė aka Hedda Gamma.