Mėnesio eksponatas

Šachmatai – vienas seniausių stalo žaidimų. Šis žaidimas kildinamas iš čaturandžos žaidimo, atsiradusio V–VI a. Indijoje. Pirmieji vaikštukai buvo realistinio stiliaus žmonių ir gyvūnų figūrėlės: radžos (dabar karaliaus), farzi (karaliaus patarėjo – dabar valdovės) ir padati (dabar – pėstininko), chasti (dramblio – dabar rikio), asva (arklio – dabar žirgo), ratcha ir nauka (kovos vežimo bei laivo – dabar bokšto).
 

Europoje šachmatai išpopuliarėjo XI–XIII a. Pradžioje buvo žaidžiama ir rytietiškos stilistikos, ir realių formų šachmatais. Nuo XV a. visoje Europoje įsigalėjo naujosios simbolikos šachmatai. Naujo tipo figūrėlės dažniausiai buvo tekintos, turėjo masyvų apvalų pagrindą ir iš jo kylančią, dažniausiai profiliuotą, cilindro formos viršutinę dalį. XIII a. pasirodė ir pirmieji darbai apie šachmatų žaidimo taisykles.
 

Manoma, kad į Europą šachmatai galėjo atkeliauti dviem keliais: pietiniu ir Dniepro ir Dauguvos. Pirmuoju keliu europiečius su šachmatais supažindino arabai po Ispanijos bei Sicilijos užkariavimo VIII a. Antrasis kelias IX-XI a. jungė Skandinaviją su Mesopotamija ir Persija.
 

Lietuvoje šachmatų figūrėlės dažniausiai randamos pilių bei miestų kultūriniuose sluoksniuose.
 

Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVI a. pabaigoje–XVII a. pradžioje, smarkiai apgriauta per Antrąjį pasaulinį karą. Sovietų valdžios sprendimu 1955–1957 m. Didžiosios sinagogos ir sinagogų kiemo pastatų liekanos buvo nugriautos.  Didžiosios sinagogos teritorijoje 2011, 2016–2021 metais buvo vykdomi archeologiniai tyrimai. 2018 m. tyrimų sezono metu buvo rasta medinė (?) valdovės šachmatų figūrėlė. Kartu su ja rasta to paties laikotarpio keramikos, koklių bei apdailos fragmentų.