0
Jūsų krepšelis tuščias.
Krepšelis atnaujintas
Nėra galimybes įsigyti nurodyto produkto kiekio.

Pasiteirauti dėl didesnio kiekio

Paieška

Vilniaus Gaono Žydų Istorijos Muziejus
Vilna Gaon Museum of Jewish History

0

Markui Zingeriui atminti (1947–2023)

 
Publikuota: 2023-04-24
Balandžio 20-ąją netekome Lietuvos rašytojo, ilgamečio (2005 –2019) Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriaus Marko Zingerio. Atsisveikinome su Marku balandžio 21 dieną mūsų muziejuje ir išlydėjome jį amžino poilsio prieš Šabą į Sudervės žydų kapines.
 
Gedėdami drauge su Marko Zingerio šeima, artimaisiais, Lietuvos rašytojų bendruomene, Jo skaitytojais, mėginame apmąstyti, kokios asmenybės netekome ir kaip toliau mūsų muziejaus bendruomenei tęsti staiga nutrūkus Marko Zingerio gyvybei Jo iniciatyva pradėtus sumanymus.
 
Marko Zingerio asmenybė sulydo į vienį pasaulio kultūras, tarp jų pirmiausia – žydų, lietuvių. Pozicionavęs save kaip rašytoją – poetą, prozininką, dramaturgą, eseistą – Markas Zingeris kitose savo gyvenimo veiklos srityse – žydų muziejaus vadovas, kultūrininkas – puoselėjo pasaulio žmogaus amplua. Žmogaus, plačiai, atvirai, neretai su humoru žvelgiančio į pasaulio bendruomenės skaudulius, pokyčius, kolizijas.
 
Ne viename interviu Markas Zingeris akcentavo, kad gyvenimas išties tėra sapnas tarp fikcijos ir fakto, o rašytojo užduotis gebėti išbalansuoti tarp šių dviejų pamatinių postulatų taip, kad kūrinys pasiektų skaitytoją ir sukeltų tokias reakcijas, kokias ir siekė sukelti kūrinio autorius.  Pasak Marko Zingerio, juk literatūra ir yra vienas instrumentų, išvedančių žmogų į pasaulį.
 
Antroje poezijos knygoje “Vakaras vaikystėje (1989) Markas Zingeris eilėraštyje “Vėjas, kuomet negyvenau” lyrinio subjekto lūpomis konstatuoja:
                                                Tik iš sapnų sukyla šitai visa,
                                                kas manyje kamuojasi ir tviska –
                                                ir net tuomet, kuomet negyvenau,
                                                švytėjo tvoros ir šmėžavo šakos,
                                                girgždėjo dviratis, tvyksėjo ratas,
                                                kol aš – iš vėjo – poetu tapau (p. 23)
 
Ne tik poetu (trys poezijos knygos), bet ir prozininku (šeši romanai), vertėju…
 
Palaima ir paguoda paliktos mums Marko Zingerio knygos, kurias dabar skaitysime kitaip –  kalbėdamiesi ar pasitardami su jų autoriumi iškilus gyvenimo kolizijoms ar tiesiog jo pasiilgę.
 
Kitaip – savaip –  jausime Marką šalia per artimiausius mėnesius rengdamiesi pakviesti lankytojus į išplėsto mūsų muziejuje Jo iniciatyva įsteigto pirmojo pasaulyje litvakų dailininko, išgyvenusio Holokaustą ir šiuo metu kuriančio Jungtinėse Amerikos Valstijose, muziejaus  – Samuelio Bako muziejaus – atidarymą.
 
Tebūnie palaiminta ir ilsisi ramybėje mūsų Kolegos, Draugo ir daugeliui Mokytojo Marko siela!
 
smart foreash
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti prisijungusius vartotojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo politika
Sutinku Išvalyti slapukus ir išeiti