MECENATAS HUBERTAS PORTZAS PRATURTINO MUZIEJAUS KOLEKCIJAS MARCO CHAGALLO GRAFIKOS DARBAIS

 

 

 

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejų ir dr. Hubertą Portzą – meno galerijos Kunsthaus Désirée savininką Vokietijoje – sieja ilgametė draugystė, kurios dėka suorganizuota ne viena tarptautinė paroda, o muziejaus fondai praturtinti išskirtinėmis meno vertybėmis.

 

Dar 2014 m. H. Portzas muziejui dovanojo unikalią Pirmojo pasaulinio karo metais kaizerinės armijos ligoninėje Vilniuje medicinos seserimi tarnavusios ekspresionistės Cornelios Gurlitt (1890—1919) kūrinių kolekciją, vėliau papildydamas ją unikaliais kontekstiniais tokių menininkų kaip Magnusas Zelleris ar Karlas Schmollis von Eisenwerthas (ir kt.) kūriniais bei laikmečio aktualijas liudijančiomis fotografijomis, kolekcinėmis vertybėmis ar dokumentais. Reikšmingas pavyzdys - 1916 m. sausį karo lauko paštu iš Lodzės išsiųstas kaizerinės Vokietijos generolo feldmaršalo Hermanno von Eichhorno laiškas.

 

H. Portzas papildė muziejaus grafikos rinkinį ir tokių ekspresionistų kaip Vilniuje gimusio Lasario Segallo (1889—1957) ar dailininko iš Karaliaučiaus Paulio Gangolfo (1879—1936) darbais, eksponuotais 2022 m. vasarą vykusioje parodoje „Erotika ir ekspresija: modernistai iš mecenatų kolekcijos“, kurioje rodytas ir vieno žymiausių XX a. modernistų – Marco Chagallo (1887—1985) grafikos darbas „Pasivaikščiojimas II“ – taipogi H. Portzo dovana.

Šiais, 2023 m., muziejų pasiekė dar viena dovana – du M. Chagallo grafikos kūriniai – 1924 m. kurtas „Akrobatas su smuiku“ (‘L‘Acrobat au violon‘) ir 1922 m. „Vestuvės“, su paties dailininko ranka įrašyta dedikacija „Ponui dr. Cürliui, atminimui“. Dr. Hansas Cürlis (1889—1982) buvo meno istorikas, režisierius, Kultūros tyrimų instituto vadovui Berlyne. Visi dovanoti kūriniai turi autentiškumo sertifikatus, išduotus juos mecenatui pardavusių galerijų Vokietijoje ir Prancūzijoje.

 

Modernistinio meno kontekste M. Chagallo kūriniai išsiskiria tik jam būdingu stiliumi, svajingu lyrišku turiniu, persmelktu litvakiška melancholija, apjungiančią vaikystėje matyto štetlo scenas su Europos didmiesčių vaizdais, smuikininkus su cirko personažais, pasakoms artimais siužetais, jautriomis virš kasdienybės danguje sklandančių mylimųjų scenomis, žydiškų švenčių ceremonijomis.

 

Meilės tema vyravo M. Chagallo kūriniuose: savo autobiografijoje jis yra prisipažinęs, kad greta savo pirmosios žmonos, didžiosios gyvenimo meilės ir mūzos Bellos (Berta Rozenfeld, 1895–1944) jis jautė „nepaprastą ramybę, nesvarumo būseną, skrydį“. Taip pat yra pasakęs: „Mūsų gyvenime, kaip ir dailininko paletėje, tėra viena spalva, tik ji viena suteikia prasmę gyvenimui ir menui. Ta spalva yra meilė“.

 

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus kolekcijose galima pamatyti ir H. Portzo muziejui dovanotą Bellos Chagall portretą, kurį 1922 m. išraižė vokiečių ekspresionistas Ludwigas Meidneris (1884—1966). Viso muziejaus kolekcijose saugoma 30 mecenato dr. Huberto Portzo padovanotų meno kūrinių, istorinių dokumentų, fotografijų, kitų artefaktų..

 

 

Tekstas: Ieva Šadzevičienė